Cov Cai Lawv Muaj thiab Lub Luag Hauj Lwm ntawm cov Khub Niam Txiv Muaj Menyuam es Tsis Tau Sib Yuav

Tus sau
Education for Justice

Phau ntawv no pab kom koj nkag siab txog txoj cai es koj muaj thiab qhov koj muaj feem xyuam los yog lub luag hauj lwm es koj yog ib leej niam ib leej txiv.  Koj tus menyuam tsim nyog tau txais qhov es koj pub tau zoo tshaj rau nws, xws li txoj kev hlub, mloog nws hais, pab txhawb nws, thiab kev sib nkag siab ntawm NEB OB LEEG ua niam thiab txiv.

Txawm hais tias muaj tej yam tsis sib pom zoo los ntawm tus leej niam thiab leej txiv, koj tus menyuam yeej muaj txoj cai sib koom nrog neb ob leeg yog thaum twb neb pub tau lub caij nyoog rau nws.  Nws yeej yog ib qho zoo tshaj es tus menyuam raug tu thiab saib xyuas los ntawm neb ob leeg.  Tej yam kev txiav txim siab loj los yuav tsum yog neb ob leeg txiav txim siab ua ke kom neb ob leeg thiaj li muaj kev txiav txim siab sib npaug zos txog tej yam dabtsi.  Koj tus menyuam yeej tseem muaj txoj cai nrog neb ob leeg txawm tias neb tsis sib yuav.

Tshooj 2. Tsev hais plaub Tso Cai nws yog leej txiv (Recognition of Paternity (ROP)

Tsev hais plaub tso cai nws yog leej txiv (Recognition of Parentage (ROP)) yog dabtsi?

Tsev hais plaub tso cai nws yog leej txiv (Recognition of Parentage (ROP) yog tsim kom muaj ib qho kev sib txheeb kom raws cai ntawm tus menyuam thiab leej txiv.  Ib daim ntawv ROP yog ib daim foos es teev tseg ib tug txiv neej yog tus menyuam leej txiv raws kev raws cai.

Qhia Qhov Tseeb txog daim ntawv ROP

  • Daim ntawv ROP yog ib qhov kev pom zoo lees paub txog tus menyuam leej txiv es yug nws.
  • Yog ib daim ntawv es kos npe los ntawv leej niam thiab leej txiv ob leeg, ntaus lub thwj notarized thiab muab ceev cia hauv chav tsev ceev cov ntaub ntawv yug menyuam hu ua MN Department of Health, Office of Vital Records.
  • Yog ib es tau teev raws txoj cai tias yog ib leej txiv thaum tus txiv tsis tau sib yuav nrog rau tus niam.  Yog tias tus niam sib yuav lawm, saib nploog 5. “Yog hais tias leej niam tseem sib yuav thaum nws muaj plab menyuam los thaum yug tus menyuam es yuav ua li cas?”
  • Nws yog ib qho txheej txheem tsis tas yuav tua ua kom raws kev raws cai es tsis tas yuav mus hauv tsev hais plaub.
  • Nws yog ib qho kom tso tau leej txiv lub npe nyob rau hauv tus menyuam daim ntawv yug.
  • Nws yuav ua kom muaj nqee yam kev muaj cai, thiab kev feem xyuam rau leej txiv, leej niam thiab tus menyuam.
     

Daim ntawv ROP kuj coj los sau tau thiab kos npe rau txhua txhua lub sij hawm.  Tabsis yuav tsum yog muab nws xa mus thiab ceev rau hauv lub tuam tsev ceev cov ntaub ntawv yug menyuam hu ua MN Department of Health, Office of Vital Records mas thiaj li xam tau tias ua raws cai lawm. Yeej tsis tas kom muaj ib tug kws lij choj, tabsis yeej yog ib lub tswv yim zoo mus nrog ib tug kws lij choj tham ua ntej koj kos npe kom koj thiaj li nkag siab tias nws yuav muaj kev cuam tshuam li cas txog koj txoj kev muaj cai.

Daim ntawv ROP mas yeej yog ib daim ntawv tseem ceeb thiab yog qhov kev txiav txim siab kawg lawm zoo tib yam li kev txiav txim siab hauv tsev hais plaub thaum teev ib leej txiv kom raws cai.  Thaum koj npe rau daim ntawv ROP, ib leej niam ib leej txiv yeej yeem tias yuav tsis muaj qhov es yuav mus kuaj ntshav seb tus txiv neej ntawd puas yog tus menyuam leej txiv es yug nws.  Leej txiv los yeej yeem tshem tawm nws txoj cai mus sib hais hauv tsev hais plaub txog qhov es yog ib leej txiv.  Ob tug niam thiab txiv tshem tawm qhov cai nkawd muaj txog kom muaj tus kws lij choj.  Yog tias koj paub tsis tau meej, tsis txhob kos npe rau daim ntawv ua raws kev cai lij choj ntawm no.

Yog hais ib leeg ntawm tus niam los yog tus txiv muaj hnub nyoog qis tshaj 18 lub xyoos thaum kos npe rau daim ntawv ROP, ces daim ntawv ROP tsuas yog lam muab xam tias yog ib leej txiv (“presumption of paternity” yog tias lwm hnub qhov es yog ib leej txiv tau tawm tsam hauv lub tsev hais plaub. (mus saib “Cia li lam muab nws xam tias yog tus txiv tsev (presumption of paternity) yog dabtsi? Ntawm nploog 9).

Kuv yuav mus nrhiav tau daim ntawv ROP no qhov twg?

Koj yeej mus muab tau daim ntawv ROP foos no los ntawm lub chav tsev ua hauj lwm tswj kev them nyiaj yug menyuam (child support) los yog hauv online: https://edocs.dhs.state.mn.us/lfserver/Public/DHS-3159-HMN. Nyeem cov kev cob qhia thiab sau daim ntawv kom tiav.  Daim ntawv no mas yuav tsum kos npe rau ib tug neeg (notary) saib ntsoov thiab ntaus thwj.  Koj kuj nqus rau daim ntawv no hauv qhov “View or Print Documents” hauv qhov chaw nov.

Yog kos npe rau daim ntawv ROP puas yuav pub yus tau los yog sij hawm raug cai saib menyuam?

Tsis pub.  Daim ntawv ROP no tsis pub cia li kam rau leej txiv muaj cai coj tus menyuam mus nrog nyob los yog muab sij hawm rau nws saib tus menyuam (tuaj saib).  Tabsis daim ntawv no yeej muab cai rau nws kom nws nug tau lub tsev hais plaub kom pub nws coj tus menyuam los nrog nws  yog los yog muab sij hawm rau nws saib tus menyuam.

Tom qab koj npe rau daim ntawv ROP, leej niam tseem muaj cai cia tus menyuam nrog nws nyob thiab muaj txoj cai txiav txim siab rau tus menyuam.  Tsuas yog lub tsev hais plaub kev txiav txim siab thiaj li hloov tau nkaus xwb.

Yog hais tias leej niam tseem sib yuav thaum nws muaj plab menyuam los thaum yug tus menyuam es yuav ua li cas?

Yog hais tias leej niam tseem sib yuav thaum nws muaj plab menyuam los yog thaum yug tus menyuam, ces muab xam tias nws tus txiv yog tus menyuam leej txiv raws txoj kev txoj cai. Qhov no hu ua “lam muab nws xam tias yog tus txiv tsev (presumption of paternity)”.  Yog hais tias tus txiv tsis yog tus menyuam cov roj ntshav thiab nws xav tshem qhov es lam muab nws xam tias yog tus txiv tsev (presumption of paternity), nws kuj kos tau npe rau daim ntawv es qhia tias nws tsis yog leej txiv hu ua “Spouse’s Non-Parentage Statement” thiab muab xa los yog ceev cia hauv lub tuam tsev ceev cov ntaub ntawv yug menyuam hu ua MN Department of Health. 

Koj yeej mus muab taus dawm ntawv sau qhia tias nws tsis yog leej txiv hu ua Spouse’s Non-Parentage Statement thiab cov kev cob qhia ntawm no: https://edocs.dhs.state.mn.us/lfserver/Public/DHS-3159C-HMNNyeem cov kev cob qhia thiab sau daim ntawv kom tiav. Daim ntawv no mas yuav tsum kos npe rau ib tug neeg (notary) saib ntsoov thiab ntaus thwj. 

Daim ntawv no yuav tsum tau kos npe tsis pub dhau 1 xyoos tom qab yug tus menyuam. Thaum es muab sau tiav thiab muab ceev cia lawm, tus txiv neej es kos npe rau daim ntawv ROP yeej yog leej txiv rau tus menyuam raws kev raws cai lawm. Yog hais tias tus txiv tsis kos npe rau daim ntawv sau qhia tias nws tsis yog leej txiv hu ua Spouse’s Non-Parentage Statement ntawm ib lub xyoos, ces lub tsev hais plaub yuav muaj kev txiav txim tias leej twg thiaj yog tus menyuam leej txiv raws kev raws cai.

Kuv kos npe rau daim ntawv ROP tabsis tam sim no kuv ho tsis ntseeg siab tias tsis kos yuav zoo dua. Ua li kuv thim tsis kos npe puas tau?

Ib tug neeg twg es tau kos npe rau daim ntawv ROP yeej thim tau ua ntej 60 hnub.  Qhov no hu ua kev thim ib yam dabtsi twm (rovocation).   Kev thim ib yam dabtsi twm (rovocation) mas yuav tsum yog sau ib daim ntawv, muaj lub thwj notarized, thiab muab xa mus ceev rau hauv lub tuam tsev ceev cov ntaub ntawv yug menyuam hu ua MN Department of Health.  Daim ntawv yuav tsum muaj cov nram qab no:

  • tus menyuam lub npe thiab hnub yug,
  • koj lub npe, thiab
  • lwm tus niam txiv lub npe.
     

Leej niam los yog tus txiv neej es kos npe rau daim ntawv ROP yeej thim tau (thim tawm) daim ntawv ROP ua ntej 60 hnub.  Koj yeej mus nrhiav tau daim ntawv thim (rovocation) ntawm no: https://edocs.dhs.state.mn.us/lfserver/Public/DHS-3159E-HMN.  Tsis tas yuav tau sau lwm daim ntawv li.

Tom qab 60 hnub lawm ces tsuas yog tsev hais plaub thiaj li thim tau daim ntawv ROP nkaus xwb.  Tus neeg es kos npe rau daim ntawv ROP, tus neeg muaj xiv (lub chaw tswj kev them nyaj yug menyuam), los yog tus menyuam kuj nqa tau mus lub tsev hais plaub “thim tawm” (tshem tawm) daim ntawv ROP.  Qhov no mas yuav tsum tau nqa mus kom ncav coj caij nyoog:

  • Leej niam, leej txiv, los yog leej niam tus txiv yuav tsum tau nqa mus
    • Tsis pub dhau 1 xyoos tam qab kos npe rau daim ntawv ROP

        LOS YOG
       
    • Tsis pub dhau 6 lub hli tom qab kuaj ntshav es paub lawm tias tus neeg es kos npe rau daim ntawv ROP tsis yog leej txiv koom roj koom ntshav.
       
  • Tus menyuam yuav tsum tau mus rau nram tsev hais plaub tsis pub dhau 6 lub hlis tom qab kuaj ntshav thiab qhia txog qhov kuaj ntshav los yog ua ntej 1 xyoos mam li yog ib tug neeg laus (txog 19 xyoos), nyob ntawm seb qhov twg yog qhov tshwm sim tom qab.

Tus neeg es coj daim ntawv no mus nram tsev hais plaub mas yuav tsum kom muaj pov thawj tias qhov no yeej tsis muaj tseeb, raug quab yuam los yog ua yuam kev lawm xwb.

Yog tias wb ob leeg kos daim ntawv ROP thiab wb POM ZOO txog qhov tswj fwm tus menyuam, cov sij hawm nyob nrog tus menyuam thiab kev them nqi yug tus menyuam?

Yog tias ob leeg niam thiab txiv pom zoo, yeej muaj ib qho txheej txheem rau koj sau txog qhov kev pom zoo txaus siab thiab muab daim qauv ROP es tau muab ceev cia lawm nqa mus rau lub tsev hais plaub kom nws tso cai.  Cov ntawv sau txog kev pom zoo txaus siab no hu ua Joint Petition.  Daim joint Petition yuav tsum sau tag nrho cov es neb ob leeg pom zoo ntawm kev cia tus menyuam nrog nyob (nyob raws cai thiab tus neeg nrog nyob kiag), niam txiv cov sij hawm saib tus menyuam, thiab kev them nyiaj yug menyuam (tej yam yuav tsum tau them, ntawv kho mob, thiab nqi zov menyuam).  Lub tsev hais plaub yeej muaj ib dawm ntawv foos koj yuav tsum tau sau thiab xa rau lub tsev hais plaub:

  • Mus saib hauv www.mncourts.gov
  • Nias qhov “Get Forms” ntawm nploog ntawv teeb cov lus
  • Nias qhov “Child Custody/Parenting Time”
  • Nias qhov “Joint Petition to Establish Custody, Parenting Time, Child Support”

Yog tias koj xav tau kev pab kom koj daim ntawv pom zoo txaus siab muaj kev tso cai rau los ntawm lub tsev hais plaub thiab kom muaj kev txiav txim los ntawm tsev hais plaub, ces tiv tauj lub chaw ua hauj lwm txog kev cai lij choj hauv koj lub nroog, lub chaw ua hauj lwm rau kev them nyi yug menyuam, los yog lwm lub qhov chaw nyob ze ib puag ncig ntawm koj es kuj yuav pab tau koj.

Lub tsev hais plaub puas muaj kev txiav txim tau txog coj tus menyuam los nrog nyob (custody) los yog cov sij hawm saib tus menyuam (parenting time) kom thiaj li muaj kev tiv thaiv (protection)?

Yog koj kos npe rau daim ntawv ROP thiab tam sim no koj ho mus nram tsev hais plaub kom muaj kev tiv thaiv (Order for Protection (OFP), lub tsev hais plaub kuj txiav tau txim xuaj qhaus rau qhov coj tus menyuam los nrog nyob (custody and parenting).  Qhov kev nyab xeeb ntawm tus menyuam thiab tus neeg es xav tau qhov kev tiv thaiv OFP mas lub tsev hais plaub yuav tsum tau muab coj los soj ntsuam xyuas.

Yuav kom tau kev txiav txim kom tau tus menyuam nrog nyob thiab tau cov sij hawm saib tus menyuam mas, ib leej niam thiab txiv yuav tsum tau pib qhov txheej txheem kev sib txeeb tus menyuam hauv lub hais plaub.

Yog tias kuv kos npe rau daim ntawv ROP, kuv lub npe puas yuav nyob tau hauv tus menyuam daim ntawv yug?

Thaum tus niam txiv kos npe rau daim ntawv ROP nram hoo maum, leej txiv lub npe yeej nyob taus maus tiv hauv daim ntawv yug.  Yog hais tias koj kos npe rau daim ntawv ROP tom qab koj tawm hauv hoo maum lawm, leej txiv lub npe yeej muab ntxiv tau rau daim ntawv yug.  Koj yeej ntxiv tau leej txiv lub npe ntawm lub tuam tsev ceev cov ntaub ntawv yug menyuam MN Department of Health, Office of Vital Records.  Yeej tsis muaj ib qho nqi tsub ntxiv thaum koj kho daim ntawv yug dua tshiab.

Yog xav paub ntau dua, hu rau chav ceev cov ntaub ntawv yug ntawm 651-201-5970 los yog mus saib lub tuam tsev MN Department of Health lub vas sab ntawm: https://www.health.state.mn.us/people/vitalrecords/index.html.

Tshooj 3. Kev Txiav Txim Kom Yog Leej Txiv Tsev Raws Cai (Paternity Adjudication)

Kev txiav txim kom yog leej txiv raws cai (Paternity Adjudication) yog dabts thiab vim li cas nws thiaj li tseem ceeb?

Kev txiav txim kom yog leej txiv raws cai (Paternity Adjudication) mas yog txiav txim los ntawm lub tsev hais plaub es tau hais tias tus twg yog tus menyuam leej txiv raws cai.  Qhov no thiaj li tsim kom txoj kev sib txheeb ntawm tus menyuam thiab tus txiv kom raug kev raug cai.  Nws yog txoj kev (dhau ntawm daim ntawv ROP) kom teev tau tias yog leej txiv tiag.

Kev txiav txim kom yog leej txiv raws cai (Paternity Adjudication) kuj yuav tsum tau ua yog tias:

  • tug niam txiv tsis xav kos npe rau daim ntawv ROP

      LOS YOG
     
  • ntau tshaj li ib tug txiv neej tau hais tias lawv yog tus menyuam leej txiv

      LOS YOG
     
  • leej niam tau mus yuav ib tug neeg es tus neeg neeg ntawd tsis yog tus menyuam txiv es koom roj koom ntshav thaum yug tus menyuam.
     

Lub tsev hais plaub saib cov pov thawj es los mus txiav txim seb leej twg yog leej txiv es raws kev raws cai.  Nov kuv yuav muaj xws li kuaj ntshav thiab kev nkauj kev nraug ntawm leej niam thiab tus txiv neej es tej zaum ho yog leej txiv.  Koj yeej nug kom muaj qhov kev kuaj ntshav, tabsis koj tsis tas YUAV TSUM kuaj es thiaj li yuav teev tau tias leej twg  yog leej txiv.

Qhov teev kom muaj leej txiv (paternity order) yuav tsum txiav txim txog muab tus menyuam mus nrog nws nyob, muab sij hawm rau nws saib tus menyuam, them nqi yug tus menyuam, thiab tus menyuam lub npe raws cai.

Leej twg thiaj li coj tau qhov sib txeeb ua leej txiv mus sib hais hauv tsev hais plaub?

Cov neeg hauv qab no thiaj li coj tau qhov sib txeeb ua leej txiv mus sib hais hauv tsev hais plaub:

  1. Tus menyuam leej niam
     
  2. ib tug txiv neeg es raug liam los yog muab xam tias nws yog tus menyuam leej txiv
     
  3. lub chaw ua hauj lwm tswj kev them nyiaj yug menyuam hauv lub county
     
  4. tus menyuam (ntawm ib tug neeg laus es sawv cev rau lawv)
     
  5. tus menyuam pog thiab yawg yog hais tias pog yawg tus menyuam (leej niam los yog leej txiv ntawm tus menyuam) tuag lawm los yog tsis tau muaj hnub nyoog laus txaus.

Cia li lam muab nws xam tias yog leej txiv (presumption of paternity) yog dabtsi?

Cia li lam muab nws xam tias yog leej txiv (presumption of paternity) mas yeej taw tes tau tias ntxim li nws yeej yog tus menyuam leej txiv.  Nws yeej tsis teeb tsa kom yog leej txiv.  Tej yam piv txwv thaum ib tug txiv neej cia li lam muab nws xam tias yog leej txiv (presumption of paternity) es yog nws roj nws ntshav you:

  •  Nws thiab leej niam sib yuav thaum yug tus menyuam, los yog tus menyuam yug 280 hnub ua ntej nkawd sib nrauj. 
  • Nws lees txais tus menyuam los mus rau hauv nws lub tsev thiab qhib lug “puag tus menyuam” tias yog nws roj nws ntshav.  Qhov no txhais tau tias leej txiv lees txais tus menyuam thiab paub tias tus menyuam yog nws li roj thiab ntshav.
  • Kuaj ntshav qhia tau tias 99% los yog siab dua, nws yeej yog tus menyuam leej txiv.
  • Nws thiab leej niam ntawm tus menyuam kos npe rau daim ntawv ROP, tabsis leej niam thiab lwm tus txiv neej kuj kos npe rau daim ntawv ROP thiab.
  • Nws thiab leej niam ntawm tus menyuam kos npe rau daim ntawv ROP, tabsis kuj lam muab xam tias lwm tus txiv neej ho yog leej txiv (presumption of paternity).
  • Nws thiab leej niam ntawm tus menyuam kos npe rau daim ntawv ROP, tabsis ib tug ntawm niam los yog txiv hnub nyoog qis tshaj 18 lub xyoos.
     

Yog hais tias koj muaj lus nug txog tsam ces qhov es lam muab nws xam tias yog leej txiv (presumption of paternity) ho raug rau koj, koj yuav tsum mus nrog ib tug kws lij choj tham.

Kev coj ib tug neeg mus hais plaub txog seb nws puas yog leej txiv (paternity action) qhov no puas yuav txiav txim tau tias nws TSIS YOG leej txiv?

Tau, lub tsev hais plaub yeej txiav txim tau tias tus txiv neej ntawd TSIS YOG tus muaj cai ua tau tus menyuam leej txiv.        

Lub sij hawm mas yeej tsis tos los ua tej no li.  Maj ceev nrooj!  Qee rooj mas, ib tug neeg muaj li 2 lub xyoos coj qhov xwm txheej cov los mus hais tom qab lawv ntseeg tias tus txiv neej ntawv tsis yog tus menyuam leej txiv.  Tej rooj mas, tus neeg ntawd tsuas muaj li 6 lub hlis coj qhov xwm txheej mus hais hauv tsev hais plaub tom qab kuaj tshav tau tias tus neeg es lam muab hais tias nws yog leej txiv ho tsis yog tus menyuam txiv cov roj cov ntshav.

Yog tias tus txiv neej es lam muab nws xam tias yog leej txiv (presumption of paternity) xav kom lub tsev hais kom tseeb kiag tias nws tsis yog leej txiv raug kev raug cai, lub tsev hais plaub qhov kev txiav txim yuav tsum tau tshwm sim ua ntej tus menyuam muaj 3 xyoos.  Tabsis cov sij hawm teev no mas yeej tsis zoo tib yam nyias kuj txawv nyias.

Tiv tauj koj lub chaw ua hauj lwm pab kev hais plaub los yog nrog koj tus kws lij choj tham yog tias koj muaj lus nug txog thaum twg mam coj mus rau lub tsev hais plaub txiav txim koj meej tias ib tug txiv neej tsis yog tus menyuam leej txiv yam raws kev raws cai.

Qhov txheej txheem ntawm kev ua tus leej txiv raws cai (Paternity Adjudication) yog pib li cas?

Yog yuav pib qhov txheej txheem kom ua leej txiv raws cai, hu rau lub chaw hauv lub xeev MN qhov kev pab hu ua MN Statewide Self-Help Center ntawm 651-435-6535 thiab nug kom tau daim ntawv paternity.  Lawv yuav xav daim ntawv es koj xav tau hauv email tuaj thiab cov kev cob qhia kom koj paub tias yuav sau li cas kom tiav.

THEEM 1: Sau daim ntawv raws cai no kom tiav

THEEM 2:  Muab daim ntawv raws cai cev kiag rau tus neeg sab tod

THEEM 2: Muab daim  ntawv no xa mus rau lub tsev hais plaub

THEEM 4:  Mus mloog thaum hais plaub
Yog hais tias khub niam txiv tsis muaj kev pom zoo, lub tsev hais plaub mam li teem ib lub sij hawm tuaj sib tham los yog tuaj hais plaub muaj yeej muaj swb es mam li txiav txim.  Txhua rooj plaub muaj kev txiav txim txog seb puas yog los tsis yog leej txiv mas yeej tsis qhib rau cov neeg sab nraud los mloog.  Qhov no txhais tau tias tsuas yog cov neeg es yuav tsum tau tuaj hais rooj plaub no thiaj li nkag tau los mloog xwb.

Ntawm khub niam txiv no leej twg los yeej muaj cai nug kom muaj qhov kev kua ntshav.  Khub niam thiab txiv yeej muaj lub hwv tsam kom muaj kev pom zoo lub sij hawm twg los tau thaum tab tom hais rooj plaub seb puas yog los tsis yog leej txiv.

Lub tsev hais plaub hais saib cov pov thawj los mus txiav txim seb leej twg thiaj li yog leej txiv es raug cai ntawm tus menyuam.  Lub tsev hais plaub yuav txiv txim txog leej txiv thiab yuav sau ib tsab ntawv raug cai es muag tus menyuam ntawd leej txiv hu ua leej txiv raws cai (Paternity Adjudication).

Yog hais tias koj xav pib ib rooj plaub hais txog leej txiv (paternity), tiv tauj lub chaw tswj kev them nyiaj yug menyuam hauv koj lub zos county.  Lub chaw ua hauj lwm no kuv muaj ib lub npe hu ua IV-D Unit (“Four D Unit”).  Lub hom phiaj ntawm lub zos county yog teeb tsa kom txhua tus  menyuam muaj ib leej txiv kom rau kev rau cai thiab pab teev kom muaj kev them nyiaj yug menyuam. Koj nrhiav tau koj lub chav  IV-D Unit hauv www.mn.gov/dhs. Mus saib “Kuv xav kom tau kev pab nyiaj them nqi yug menyuam, es kuv yuav ua li cas?” ntawm nploog 13.

Puas kam kom kuv muaj tus kws lij choj sawv cev rau kuv? Yog hais tias kuv them tsis taus nev?

Nyob rau txhua txhua qhov xwb txheej hais plaub, koj yeej ntiav tau ib tug kws lij choj txhua lub sij hawm los mus sawv cev rau koj los yog muab tswv yim kom rau txoj cai rau koj. 

Nyob rau cov rooj plaub sib hais txog leej txiv, koj yeej muaj cai txais tau ib tug kws lij choj dawb es yog lub tsev hais plaub muab rau koj yog hais tias koj khwv tau nyiaj tsawg. Tabsis tus kws lij choj tsuas muab pab koj hais rooj plaub txog leej txiv nkaus xwb. Lawv tsis sawv cev rau koj thaum sib txeeb tus menyuam, muab sij hawm saib tus menyuam, los yog them nqi yug menyuam es yog ib feem ntawm rooj plaub no. Tiv tauj lub legal aid hoobkas hauv koj lub zos ntawm 1 (877) 696-6529 kom tau tswv yim thiab kev pab txog menyuam nrog leej twg nyob, niam txiv sijhawm nrog menyuam, lossis cov plaub txog cov nyiaj hli yug menyuam.

Yeej tsis muaj cai los mus txais tau tus kws lij choj dawb yog tias tus niam thiab tus txiv tau kos npe rau daim ntawv ROP. Koj yeej tseem xaiv tau nrog rau ib tug kws lij choj tham tabsis koj yuav tau them nqi ntawm koj tus kheej. Yog hais daim ntawv ROP raug kos npe lawm, tiv tauj lub chaw pab txog kev cai lij choj hauv koj lub zej zog ntawm 1 (877) 696-6529 kom tawm tswv yim thiab pab koj. Koj kuj yuav tau kev pab dawb thiab. 

Kuaj Ntshav Kuaj Caj Ces (Genetic Test)

Kuaj ntshav thiab kuaj qhaub ncaug yog 2 hom kuaj genetic es los soj ntsuam seb puas yog leej txiv tiag.  Tej qhov chaw tseem siv qhov kuaj nthav, tabsis ntau qhov chaw tam sim no tsuas yuav nrws qhaub ncaus kuaj lawm xwb.  Kev kuaj genetic li nov mas yeej kuaj tau raug heev li thiab cov tsev  hais plaub yeej lees txais hom kuaj nov.

Ib tug niam txiv twg los kuj nug kom muaj qhov kev kuaj genetic no es yog kuaj ua ntej pib hais rooj plaub.

Feem ntau qhov kuaj caj ces gentic no yog qhov kuaj es paub zoo tshaj thiab cov pov thawj yog cov coj los siv ntawm rooj plaub hais seb puas yog leej txiv tiag.  Cov tsev hais plaub yeej xum siv hom kuaj ntawm no vim tias qhov kuaj no muaj kuaj tau tseeb thiab zoo heev los mus txiav txim seb puas yog leej txiv tiag.

Thaum twb yog lub tsev hais plaub tau txiav txim kawg nkaus lawm, los yog tom qab daim ntawv ROP raug kos npe, ces qhov kev muaj cai mus kuaj caj ces genetic muab tshem tawm lawm.  Yog hais tias koj tsis ntseeg siab txog tsam tsis yog leej txiv tiag, ces hais kom kuaj caj ces genetic ua ntej yuav kos npe rau daim ntawv ROP, los yog ib feem ntawm qhov kev hais plaub.  Lub chaw ua hauj lwm tswj kev them nyiaj yug menyuam yuav pab koj txog kev kuaj caj ces genetic no ua ntej kos npe rau daim ntawv ROP los yog ua ntej thaum yuav hais rooj plaub.

LGBTQ thiab Leej Txiv

Rau cov yog poj niam-poj niam/txiv neej txiv neej thiab cov niam txiv LGBTQ, tej zaum yuav muaj lus nug txog leej txiv.Cov teebmeem no muaj feem nyuaj thiab cov tsev hais plaub hauv Minnesota twb hais tau ob peb xyoo no lawm. Yog hais tias kem no hais txog koj, peb pom zoo kom koj mus nrog ib tug kws lij choj tham txog cov cai tshwm sim tshiab no sai li sai tau.

Tshooj 4. Pab Nyiaj Txiag Yug Koj Tus Menyuam (Child Support)

Pab Nyiaj Txiag Yug Koj Tus Menyuam (Child Support)

Pab Nyiaj Txiag Yug Koj Tus Menyuam (Child Support) yog cov nyiaj es ib tug niam tug txiv them mus yug tus menyuam es yeej tsis nrog lawv nyob.  Txhua txhua tus menyuam yeej muaj txoj cai kom tau kev pab los ntawm ob leeg niam txiv.

Tus niam txiv es them nyiaj yug menyuam hu ua “obligor.”  Tus niam txiv es tau txais qhov nyiaj yug tus menyuam hu ua “obligee.”  Qhov nyiaj es ntau thiab tsawg ntawm them nqi yug menyuam nyob ntawm seb ob leeg niam thiab txiv ua tau nyiaj ntau npaum cas thiab cov sij hawm nkawd saib tus menyuam ntau npaum cas.  Yog tus menyuam nrog tus neeg es them “obligor” pw ntau hmo zog, ces nws yuav tau them nyiaj yug tsawg zog.  

Yog hais tias ob tug niam txiv nkawd yeej tau lub sij hawm sib npaug zos nrog tus menyuam thiab nkawd ho khwv tau nyiaj ntau ib yam nkaus, ces nkawd ob leeg yeej tsis tau them nyiaj yug tus menyuam.  Yog hais tias ib tug niam txiv qhov nyiaj khwv tau ho tsawg dua, tus niam txiv es ua tau nyiaj ntau zog kuj yuav tau them ib qho nyiaj yug tus menyuam rau tus niam txiv tod.

Kev them nyiaj yug menyuam (child support) muaj 3 qhov:

  • Them nyiaj yug tus menyuam – Tej qho es tus menyuam yuav tsum tau muaj xws li zaub mov, khaub ncaws, chaw nyob thiab thauj mus los
  • Pab them daim ntawv kho mob – them ib qho nqi ntawm daim ntawv kho mob thiab tej nuj nqi mus kuaj mob/kuaj hniav rau tus menyuam
  • Pab nyiaj them zov tus menyuam – Them ib qho nqi zov tus menyuam thaum ob leeg mus ua hauj lwm los yog mus kawm ntawv

Ntawv ntawv hais tsi ntsees kom yuav tau them nqi yug tus menyuam kuj muab hais tau thaum sib hais plaub txog seb puas yog tus leej txiv raug cai los yog mam rov hais rau lwm rooj plaug txog nqi them yug tus menyuam yog tias twb tau kos npe rau daim ntawv ROP lawm.  Nws kuj kom them li 2 xyoos nqi yug tus menyuam ua ntej rooj plaub no pib.

Lub tsev hais plaub yeej siv cov txheej txheem zoo ib yam los mus txiav txim txog pab them tej yam nuj nqi, them daim ntawv kho mob, thiab them nqi zov menyuam txawm tias qhov kev txiav txim no yog txiav txim thaum rooj plaub sib hais seb puas yog leej txiv raug cai, los yog lwm rooj plaub sib hais txog kev them nyiaj yug tus menyuam, los yog rauj plaub es hais sib nrauj.  Qhov nyiaj es seb yuav them ntau npaum li cas yeej muab daim ntawv cob qhia es tau teev tseg ntawv lub xeev hu ua Minnesota Child Support Guidelines los ua tus qauv kom thiaj li paub.

Tus niam txiv es yuav tau them nyiaj yug tus menyuam (obligor) yuav tsum tau them txawm tias nws yeej tsis tau lub sij hawm saib tus menyuam li los yog tus niam txiv sab tod tsis kam nws saib tus menyuam. Yog xav paub ntau dua txog kev them nqi yug tus menyuam, mus saib phau ntawv hu ua Ntsig Txog Nyiaj Yug Tus Menyuam

Ib leej niam txiv twg yeej zam tsis dhau es cia li tsis them nqi yug tus menyuam vim tias lawm tseem muaj hnub nyoog qis tshaj 18 lub xyoos thaum yug tus menyuam.

Yog koj paub hais tias tus niam txiv sab tov ua tau nyiaj ntau npaum li cas, koj kuj muab laij kom paub tias seb nws yuav them npaum li cas yug tus menyuam es lub tsev hais plaub yuav kom nws them es koj kuj siv tau cov tswv yim lub xeev tau teev tseg los laij ntawm https://childsupportcalculator.dhs.state.mn.us/.  Nyeem cov kev cob qhia.  Lawv yuav qhia rau koj tias koj yuav tsum tau muaj cov ntaub ntawv twg thiab qhia tias koj yuav tsum siv li cas.  Yog koj yim sau ntau, ces yim qhia kom meej tias yuav them nyiaj npaum cas.  Tej zaum nws kuj yuav cov nyom zog ua rau koj tsis nkag siab zoo tab sis tej zaum kuj yuav qhia tau rau koj kom koj paub tias lub tsev hais plaub yuav kom nws them nyiaj npaum cas yug tus menyuam.

Pab them nqi rau daim ntawv kho mob

Ntxiv rau qhov nyiaj es them yug tus menyuam, ob leej niam txiv ib leeg yuav muaj ib qho feem xyuam los mus them rau cov nuj nqi kho mob thiab kho hniav.  Qhov nyiaj them ntau thiab tsawg nyob ntawm seb khwv tau nyiaj ntau npaum cas. Nqi pab them rau daim ntawv kho mob yog tsub los ntawm lub tsev hais plaub los mus them tus nqi txhua lub hli ntawm daim ntawv kho mob thiab kuaj hniav.  Nws kuj kom them cov nqi co-pay thaum mus kuaj mob los yog lwm yam kev kho mob los yog cov nqi kuaj hniav es daim ntawv kuaj mob tsis them.

Thaum twg lub tsev hais plaub tau txiav txim txog them nyiaj yug tus menyuam, nws yuav tsum tau txiav txim txog qhov nqi them rau daim ntawv kho mob thiab.  Yog hais tias tus menyuam tau daim ntawv kho mob dawb ntawm tsoom fwv xws li Medical Assistance los yog MinnesotaCare, lub tsev hais plaub kuj yuav tsub kom yuav tsum tau rov qab them mus rau lub county cov nqi es lawv them thaum mus kuaj mob lawm.

Mus saib phau ntawv Ntsig Txog Nyiaj Yug Tus Menyuam kom paub ntau dua txog nyiaj them rau daim ntawv kho mob. 

Pab Them Nqi Zov Menyuam

Yog hais tias ib leej niam txiv them neeg zov menyuam es kom nkawd thiaj li mus kawm tau ntawv, los yog mus ua tau hauj lwm, lwm tus niam txiv yuav tau pab them ib qho nqi ntawm qhov zov menyuam.

Yog lub zos county pab them cov nqi zov menyuam, qhov nyiaj them mus pab qhov kev tus menyuam yuav yog them mus rau lub xeev, tsis  yog them mus rau tus niam txiv sab tov.

Mus saib phau ntawv Ntsig Txog Nyiaj Yug Tus Menyuam kom paub ntau dua txog nyiaj them rau kev zov menyuam.

Kuv xav kom tau kev pab nyiaj them nqi yug menyuam, es kuv yuav ua li cas?

Ib lub zos county twb yeej muaj ib lub chaw ua hauj lwm pab txog kev them nqi yug menyuam (child support). Lub chaw ua hauj lwm noj kuj muaj lwm lub npe hu ua IV-D Unit (“Four D Unit”). Chav IV-D Unit yuav tsum pab kom koj tau txais cov nyiaj them nqi yug tus menyuam. Koj nrhiav tau koj lub chav IV-D Unit hauv www.mn.gov/dhs.

  • Yog koj tau txais kev pab hu ua MFIP, koj tsis tas yuav sau ntawv mus thov kev pab ntawv chav IV-D Unit.  MFIP mam li xa koj cov ntaub ntawv mus rau chav IV-D Unit.  Koj yuav tau muab qee yam ntaub ntawv qhia kom paub rau chav IV-D Unit, tshwj tsis yog tias ho muaj kev sib ntaus hauv tsev neeg.
  • Yog koj tsis tau kev pab hu ua MFIP, koj yuav tsum tau sau ntawv mus thov kev pab.  Koj yuav tsum tau sau ib daim ntawv thov kev pab thiab tau them $35 rau daim ntawv thov.  Ces chav IV-D Unit mam li saib koj cov ntaub ntawv.

Tus kws lij choj rau lub zos county tsuas yog sawv cev rau lub chaw ua hauj lwm kom niam txiv them nyiaj yug tus menyuam xwb, tsis yog sawv cev rau ib tug niam txiv twg.  Lub hom phiaj ntawm lub zos county yog los tsim kom muaj leej txiv kom raug cai (es yog lees paub los ntawv tus niam tus txiv los yog los ntawm kev txiav txim ntawm tsev hais plaub) rau txhua tus menyuam thiab pab kom tsim muaj kev them nyiaj yug tus menyuam.  Lub zos county yuav tsis pab koj txog sib txeeb tus menyuam los yog hais kom koj tau sij hawm ntsib tus menyuam.  Tiv tauj lub tsev ua hauj lwm hais plaub hauv koj lub zos kom koj tau kev pab txog txeeb tus menyuam thiab kom koj tau cov sij hawm saib tus menyuam. Tiv tauj lub tsev ua hauj lwm hais plaub hauv koj lub zos kom koj tau ntawm 1 (877) 696-6529 kev pab txog txeeb tus menyuam thiab kom koj tau cov sij hawm saib tus menyuam. 

Yog koj ntseeg tias koj los yog koj tus menyuam yuav ntsib kev phom sij yog koj pib rooj plaub nrhiav leej txiv kom rau cai los yog kom tau nyiaj them yug tus menyuam, koj tsis tas yuav sau ntawv mus thov kev pab los yog koj yeej kom lawv tsum tau txawm tias rooj plaub twb pib lawm.  Yog hais tias koj tias nyiaj pab los ntawm tsoom fwv, koj yeej sau daim ntawv thov hu ua “good cause” kom zam rau koj thiab koj tsis tas yuav tau ua raws los yog koom tes nrog lub chaw ua hauj lwm koj them nyiaj yug tug menyuam.  Qhia tus neeg ua hauj lwm txog tej kem sib ntaus nqaij doog tom vaj tom tsev (hawv, ntshai, los yog phom sij raug mob) thiab sau ntawv thov “good cause” kom muaj kev zam rau koj.

Ua li ne tus neeg ROP, saib xyuas tu tus menyuam raug cai, thiab cov sij hawm es pub mus ntsib tus menyuam ho muaj kev cuam tshuam li cas txog qhov them nqi yug tus menyuam (child support)?

ROPs thiab Them nqi yug tus menyuam
Daim ntawv ROP nkaus xwb teev tsis tau nyiaj them yug tus menyuam. Tabsis yog koj muaj daim ntawv ROP koj yeej siv tau daim ntawv mus nram tsev hais plaub kom koj thiaj li tau txhais nyiaj them nqi yug tus menyuam.

Yog hais tias ob tug niam txiv pom zoo rau tus menyuam mus nyob nrog ib tug twg, cov sij hawm tus menyuam mus saib ib tug, thiab nyiaj them yug tus menyuam, nws yeej muaj ib qho txheej txheem rau koj sau cov lus es pom zoo thiab muab daim ntawv ROP luam thiab ntaus thwj rau es xa  mus rau lub tsev hais plaub kom lawv tso cai raws li.  Saib “Yog tias wb ob leeg kos daim ntawv ROP thiab wb POM ZOO txog qhov tswj fwm tus menyuam, cov sij hawm nyob nrog tus menyuam thiab kev them nqi yug tus menyuam?” ntawm nploog 7 kom paub ntau dua ntxiv.

Muaj Cai coj tus menyuam nrog nyob thiab nyiaj them yug tus menyuam (Legal Custody and Child Support)
Tau tus menyuam nrog koj nyob raws cai yeej tsis muaj kev cuam tshuam nrog qhov nyiaj them yug tus menyuam ib qho li. Qhov nyiaj es them ntau them tsawg es tau txiav txim yeej ntau npaum li tau hais, txawm tias ob niam txiv sib koom muaj cai cia tus menyuam nrog nyob sib npaug zos los yog ib tug niam txiv es ho muaj tag nrho cov cai cia tus menyuam nrog nws nyob.

Kom Tau sij Hawm Niam Txiv Saib Tus Menyuam thiab nyiaj them yug tus menyuam (Parenting Time and Child Support)
Tau lub sij hawm saib tus menyuam los tsis muaj kev cuam tshuam txoj qhov nyiaj es them ntau thiab tsawg yug tus menyuam. Yog tias tus nyuam pw ntau hmo ntawm tus niam txiv es tau them nyiaj yug tus menyuam, qhov nyiaj them yug tus menyuam kuj txo them kom tsawg. Mus saib phau ntawv Ntsig Txog Nyiaj Yug Tus Menyuam kom paub ntau dua txog nyiaj them rau kev zov menyuam.

Yog hais tias kuv muaj tus ROP, tus neeg txiav txim txog kev them nqi yug menyuam puas txiav txim tau tias kuv coj tus menyuam los nrog kuv nyob rau thaum kuv mus hais plaub txog cov nqi them yug menyuam?

Tsis tau.  Lub xeev Minnesota muaj ib txoj kev phib xej rau los mus saib xyuas qhov them nyiaj yug tus menyuam.  Nws hu ua “expedited child support process.”  Qhov hauv kev kom them nyiaj yug tus menyuam kom sai nov mas yog lub luag hauj lwm ntawm tus neeg txiav plaub rau them nyiaj yug menyuam hu ua “Child Support Magistrate.”  Tus neeg txiav plaub rau them nyiaj yug menyuam yuav tsis muaj peev xwm txiav txim seb tus niam txiv twg thiaj tau tus menyuam mus nrog nyob thiab cov sij hawm rau tus menyuam mus saib nws.

Nyob rau qee lub zos counties, yog hais tias ob niam txiv yeej pom zoo txog seb tus niam txiv twg thiaj tau tus menyuam mus nrog nyob thiab cov sij hawm rau tus menyuam mus saib, tus neeg hais plaub rau kev them nyiaj yug tus menyuam yeej muab cov kev pom zoo ntawv tso rau hauv daim ntawv kom raug cai.  Yog hais tias ob niam txiv yeej tsis pom zoo txog seb tus niam txiv twg thiaj tau tus menyuam mus nrog nyob thiab cov sij hawm rau tus menyuam mus saib, leej txiv yuav tsum tau ua ib daim ntawv foob mus rau lub tsev hais plaub district court kom nws li tau tus menyuam mus nrog nyob thiab cov sij hawm rau tus menyuam mus saib nws.

Kuv puas yuav tau kev pab los ntawm tsoom fwv los pab rau tus menyuam es nrog kuv nyob?

Tau kawg.  Ib leej niam leej txiv twg los yog cov txheeb ze es tus menyuam no nrog lawv nyob kuj mus thov tau nyiaj kom tsoom fwv pab yam tsis tas yuav kom tau daim ntawv lub tsev hais plaub sau tias tus menyuam yeej raug lawv tu raws cai.  Tus niam txiv es cov nyiaj nws khwv tau yeej tsawg txaus tsim nyog tau txais kev pab thiab tus menyuam nrog nws yog kuj sau tau ntaub ntawv mus thov nyiaj ntawm MFIP (the Minnesota Family Investment Program), Medical Assistance, thiab childcare assistance. 

Hais txog ntawm kev ua se nev (tax deductions)?

Cov cai ntawm IRS hais tias tus niam txiv es tus menyuam nrog nyob ntau tshaj li 50% muaj cai tso nws lub npe rau nws daim se thaum txog lub caij ua se.  Tus niam txiv ntawd kuj kos tau npe rau ib daim ntawv es tso cai rau nws ua se es muab rau lwb tus niam txiv sab tod. Qhov no hu ua zam rau los yog exemption.  IRS (thiab lub xeev) cov cai ua se mam yuav tau ua raws.  Nyob rau ntawm rooj plaub txog them nyiaj yug tus menyuam, lub tsev hais plaub kuj saib txog cov nyiaj txiag ntawm ib khub niam txiv thiab yuav kom ib tug niam txiv ntawd yuav tsum ua se rau tus menyuam es sib hloov cia rau ib leeg tso tus menyuam lub npe ua se ib xyoos.

Ua Se Nrog Menyuam

Thaum 2021, txoj kev cai hloov los mus muab cov se credit rau menyuam nthuav kom loj ib ntus.

Cov niam txiv uas ua tsis tau se yav tas los vim cov menyuam hnub nyoog lossis tsev neeg cov nyiaj khawv tau los, tamsim no ua tau. Qhov nyiaj ntau tshaj plaws ib tug niam txiv tau los muab nce lawm. Cov kev cai se thiab credits yeej tsis paub tseeb thiab muaj feem hloov raws li tsoom fwv cov kev cai.  

Xav tau kev coj qhia txog teebmeem ua se, tsim nyog cov niam txiv mus xyuas IRS lub vassab (www.irs.gov) lossis mus nrog ib tug kws txhawj ua se tham.

Tshooj 5. Tau kev tso cai txiav txim siab rau tus menyuam thiab Cov Sij Hawm Rau Niam Txiv Saib Tus menyuam (Custody and Parenting Time)

Thaum twg kev txiav txim kom tso cai pub tus menyuam nrog nyob thiab cov sij hawm pub saib tus menyuam mam li tshwm sim?

Thaum hais plaub seb puas yog leej txiv raug cai, es tom qab lub tsev hais plaub hais tias leej twg yog leej txiv es raug cai lawm (Paternity Adjudication) lub tsev hais plaub mam li qhia txog seb tus menyuam yuav nyob nrog leej twg, qhia cov sij hawm saib tau tus menyuam, thiab kev them nyiaj yug tus menyuam.

Yog hais kom muaj daim ntawv ROP, koj kuj nug tau kom lub tsev hais plaub txiav txim seb tus menyuam yuav nyob nrog leej twg, qhia cov sij hawm saib tau tus menyuam.  Lub tsev hais plaub muaj ib daim ntawv es koj sau tau thiab muab qhia rau lub tsev hais plaub.

  • Nias “Get Forms” ntawm nploog ntawv qhia
  • Nias “Child Custody/Parenting Time”
    • Yog hais tias koj thiab tus niam los yog tus txiv sab tov pom zoo rau txhua yam, nias “Joint Petition to Establish Custody, Parenting Time, Child Support”
       
    • Yog hais tias koj thiab tus niam los yog tus txiv sab tov tsis pom zoo rau txhua yam, nias “Request to Establish Custody and Parenting Time”

Tso cai rau tus menyuam nrog nyob muaj kev txiav txim siab (custody) yog dabts?

Muaj 2 qhov es yog rau tus menyuam nrog nyob (custody)

  1. Muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (Legal Custody)
  2. tus menyuam nrog nyob (Physical Custody)
     

Muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (Legal Custody)
Kuv muaj cai txiav txim rau tus menyuam (Legal custody) kuj hu tau tias “muaj kev txiav txim siab rau.”  Qhov no yog muab cov cai rau tus niam txiv kom nws txiav txim siab tau rau tej yam loj txog tus menyuam lub neej txoj sia, xws li:

  • tus menyuam mus kawm ntawv qhov twg
  • kab lig kev cai
  • kho mob loj
     

Lub tsev hais plaub kuj muab tau qhov kev muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam rau ib leej los yog muab rau ob leeg tib si.  Qhov no hu ua sib koom txiav txim siab (joint legal custody).  Sib koom txiav txim siab (joint legal custody) txhais tau tias ob leeg niam txiv muaj vaj huam sib luag muaj cai tib yam nkaus los mus txiav txim siab thaum muaj tej yam loj.  Nkawd ob leeg yuav tsum pom zoo thaum muaj kev txiav txim siab rau tej yam loj.  Lub tsev hais plaub xum kom ob leeg sib koom txiav txim siab (joint legal custody), tshwj tsis yog tias ob leeg yeej koom tes tsis tau ua ke thaum muaj kev txiav txim siab los yog muaj kev sib ntaus ntawm khub niam txiv yav tag los lawm.  Sole legal custody txhais tau tias tib ib leeg ntawm leej niam los yog leej txiv thiaj li muaj cai txiav txim siab thaum muaj tej yam loj.

Txawm hais tias qhov kev txiav txim rau txhua yam tseemceeb (legal custody) yog ib leeg lossis niam txiv sib khoom, ob tug niam txiv muaj cai paub txog tus menyuam txoj kev kawm ntawv, kho mob, thiab lwm yam kev txiav txim tseemceeb. Ob tug niam txiv mus tham tau nrog cov xibfwb, mus kuaj mob, thiab muaj cai tham xovtooj lossis tiv tauj tus menyuam online. Cov Tsev Hais Plaub hauv Minnesota tau hais tsis ntev los no tias cov niam txiv ua sib faib menyuam nrog nyob yuav tsum tau sib khoom saib thaum txiav txim rau cov khoom tseemceeb xws li xaiv tsev kawm ntawv lossis coj tus menyuam mus nrog ib tug kws nyuaj siab tham.

Tau tus menyuam nrog nyob (Physical Custody)
Tau tus menyuam nrog nyob (Physical custoday) txhais tias nrog tus menyuam nyob thiab muaj kev txiav txim siab txhua txhua hnub txog txoj kev tu tus menyuam.  Sole physical custody txhais tau tias tus menyuam tsuas nyob nrog ib leeg niam los yog ib leeg txiv nkaus xwb.  Joint physical custody txhais tias tus menyuam nyob nrog niam thiab txiv nkawd ob leeg thiab sib faib nyob ntawm txiv ib ntu hos nyob ntawm niam ib ntus.  Tus menyuam sib faib nyob ntawm ob leej niam txiv tsis tau txhais hais tias nkawd ob leeg tau lub sij hawm sib npaug nyob nrog tus menyuam.  Qhov sij hawm tsis tas yuav kom sib npaug es thiaj li hu tau tias sib faib nyob ntawm ob leej niam txiv (joint custody).  Cov sij hawm ntawm niam txiv saib tus menyuam (Parenting time) thiaj yog qhov es tswj cov sij hawm seb pub ntau npaum li cas rau ib tug niam txiv nyob nrog tus menyuam.

Lub tsev hais plaub yuav txiav txim li cas hais txog leej twg yog tus muaj cai cia tus menyuam nrog nyob thiab muaj kev txiav txim siab (custody) yog tias leej niam thiab leej txiv hais tsis sib haum?

Yog tias ob tog tsis pom zoo txog qhov kev es seb leej twg yog tus muaj kev txiav txim siab, lub tsev hais plaub mam li txiav txim thiab qhia rau.  Lub tsev hais plaub saib 12 qhov hauv qab nram no los mus txiav txim tias qhov twg thiaj li yog qhov zoo rau tus menyuam.  12 qhov no yog:

  1. Tus menyuam lub cev ntaj ntsug, kev zoo siab thiab chim siab, kev cai dab qhuas, tus ntsuj plig, thiab lwm yam kev xav tau.  Tus niam txiv cov kev npaj tom ntej rau tus menyuam puas cuam tshuam txog tus menyuam tej no nrog rau nws qhov kev loj hlob?
     
  2. Tus menyuam puas muaj tej yam mob txawv, tsis meej pem saum lub hlwb, los  yog muaj teeb meem txog kev kawm ntawv es yuav tsum tau kom tau teem caij rau kev saib xyuas tshwj xeeb los ntawm niam txiv los yog kom thiaj li mus cuag tau tej kev pab?
     
  3. Tus menyuam ho xav tau dabtsi? Qhov tus menyuam xav tau kuj yuav yog ib qho lub tsev hais plaub muab pub tau rau yog tias lub tsev hais plaub txiav txim tias tus menyuam muaj peev xwm, laus txaus, thiab paub tab txaus txog qhov nws xaiv.

    Nco Ntsoov:  Koj tus menyuam yuav tuaj teev tsis tau lus thaum hais plaub.  Ceev faj txog qhov es koj tham nrog koj tus menyuam txog rooj plaub.  Nws yog ib qho ua rau koj tus menyuam puas siab puas ntsws yog tias nws nyob rau hauv nruab nrab thaum niam thiab txiv tab tom sib hais plaub sib ceg.  Qee rooj plaub, lub tsev haus plaub mam li xaiv ib tug kws mus ntsib nrog tus menyuam thiab nrog nws tham txog qhov tus menyuam xav tau.
     
  4. Ua li puas tau muaj kev sib ntaus es tshwm sim rau tus niam los yog tus txiv lub tsev los yog ntawm nkawd qhov kev nkauj kev nraug?  Tej yam tshwm sim ntawd ne ho zoo li cas, thiab qhov ntawd puas muaj kev cuam tshuam txog qhov saib xyuas tus menyuam los yog tus menyuam qhov kev nyab xeeb los yog qhov nws xav tau?
     
  5. Ua li ib tug niam txiv puas muaj kev xiam oos qhab, puas hlwb, los yog muaj teeb meem haus yeeb tshuaj dej caw es muaj kev tsis zoo rau tus menyuam kev nyab xeeb los yog nws qhov kev loj hlob?
     
  6. Ib tug niam tus txiv ntawd ho tau tu tus menyuam no zoo li cas yav tag los?
     
  7. Seb tus niam tus txiv ho yeem thiab muaj peev xwm tu tau tus menyuam.  Nkawd ob leeg ne, ib leeg twg ho pab tau zoo dua rau menyuam qhov kev loj hlob, qhov kev nws xav hauv lub siab, tus ntsuj plig thiab tej kab lis kev cai dab qhuas?
     
  8. Ua li yog tias hloov lub tsev, hloov tsev kawm ntawd thiab lub zej zog puas yuav muaj kev cuam tshuam rau tus menyuam qhov kev noj qab haus huv thiab kev loj hlob?
     
  9. Qhov kev sib raug zoo ntawm tus menyuam thiab ib leej niam thiab txiv, cov nus muag, thiab ib tug twg es tseem ceeb rau tus menyuam.  Ua li qhov es npaj yuav qhia tias leej twg yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam puas yuav cuam tshuam nrog tej kev sib raug zoo ntawm cov neeg no?
     
  10. Feem ntau mas yeej zoo dua rau tus menyuam nyob kom ntau li ntau tau nrog rau ob leeg es  yog niam thiab txiv.  Lub tsev hais  plaub yuav saib qhov no thiab saib tias ua li yog tus menyuam ho nyob tsawg dua nrog ib tug tej zaum yuav ua rau tus menyuam muaj kev puas tsuaj rau qee yam.
     
  11. Ib tug niam tug txiv puas kam pab tus menyuam tiv tauj lwm tus niam los yog tus txiv kom heev li heev tau thiab tas li? (Nyob ntawm seb thaum twb yog qhov kev sib ntaus tshwm sim – saib #4)
     
  12. Qhov es ob tug niam txiv kam thiab muaj peev xwm sib koom tes tu tus menyuam.  Ob tug niam txiv puas kam sib qhia txog tej yam ntaub ntawv tseem ceeb?  Nkawd paus tshem kom tus menyuam tsis txhob nyob ze thaum nkawd sib cav sib ceg?  Nkawd puas muaj ib txoj kev zoo los daws tej kev nkawd sib ceg thaum muaj tej kev txiav txim siab loj txog tus menyuam.
     

Lub tsev hais plaub yuav tsum tau muab sau txog cov es lawv nrhiav tau (vim li cas lawv thiaj li txiav txim siab li lawv txiav ntawd) tag nrho cov kab lus saum no.  Lub tsev hais plaub yuav tsum tau hais qhia tias qhov lawv txiav txim siab no yog dabtsi es thiaj li ho yuav zoo rau tus menyuam.  Lub tsev hais plaub yuav tsum tau saib tag nrho cov nqi lus los mus txiav txiv, tsis yog saib ib qho xwb.

Hloov puas tau txog qhov es tus twg muaj cai tu thiab txiav txim siab rau tus menyuam (custody) tom qab lub tsev hais plaub txiav txim tag lawm?

Tau kawg.  Lub tsev hais plaub yeej hloov tau tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam yog tias qhov kev noj nyob ntawm tus menyuam los yog ntawm tus niam txiv hloov lawm, thiab muaj ib qho hais tuaj tshiab los ntawm lub tseb hais plaug kom thiaj li zoo zog rau tus menyuam.  Lub tsev hais plaub tsuas saib tej yam muaj tseeb es tau hloov txij thaum lub tsev hais plaub tau txiav txim zaum tag los no los yog tias tau txiav txim tag lawm tabsis ho muaj qee yam es ho tsis paub txog thaum txiav txim zaum tag los no. Lub tsev hais plaub tsuas hloov tau tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam thaum twg:

  • Ob tog niam txiv pom zoo rau qhov hloov LOS YOG
  • Tus niam txiv es muaj cai tu thaib txiav txim siab rau tus menyuam tso tus menyuam tseg thiab tus menyuam ntawd los nyob nrog tus niam txiv sab tod lub tsev lawm LOS YOG
  • Tus menyuam lub tsev es nws nyob tam sim ntawd muaj kev phom sij rau lawv cev qaij daim tawv los yog lawv qhov kev xav hauv lawv lub siab, los yog kev loj hlob, thiab yog hloov tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam yuav ua rau tsis tshua muaj kev phom sij tshaj li yog nws nrog lub tsev es muaj kev phom sij nyob. LOS YOG
  • Tus niam txiv es muaj cai tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam nug kom lub tsev hais plaub pub tus menyuam nrog nws khiav mus nyob rau lwm lub lave thiab lub tsev hais plaub tsis kam - tabsis tus niam txiv ntawd cias li khiav mus txawv lav lawm.
     

Yog yuav hloov tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam, tus niam txiv yuav tsum tau tuaj mus hais rau nram tsev hais plaub.  Tus niam txiv yuav tsum muaj neeg ua pov thawj, muaj daim ntawv sau los ntawv ib tug pov thawj los yog lwm yam ntawv sau kom muaj ib qho laj thawj sab saum no kom thiaj li hloov tau tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam.

Nco ntsoov: Ib tug niam txiv twg yuav tsum tau tos 1 lub xyoos txij thaum lub tsev hais plaub muaj kev txiav txim txog tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam ua ntej lawv yuav kam hloov thaum lawv nug kom hloov.  Yog tias muaj ib daim ntawv foob kom hloov, ib tug niam txiv yuav tsum tau tos li 2 xyoos thaum muaj kev txiav txim siab rau daim ntawv foob ua ntej lawv yuav nug tau kom muaj kev hloov.  Nws tsis tseem ceeb txog tias daim ntawv foob muab kho los yog pub rau hloov.

TAB SIS, cov sij hawm txwv no kuj tsis txwv yog hais tias:

  1. Ib tug niam tus txiv yeej tsis kam tas mus li, txhob txwm tsis pub tus niam txiv sab tod saib tus menyuam li, LOS YOG
     
  2. Lub tsev tus menyuam nyob muaj kev phom sij rau lawv.

Cov sij hawm teem saib tus menyuam es ho txiav txim li cas?

Thaum leej niam thiab leej txiv nkawd sib cais, lub tsev hais plaub feem ntau yeej xav kom ob leeg niam thiab txiv sib koom es nyob hauv tus menyuam lub neej.  Cov sij hawm teem saib tus menyuam yog lub sij hawm rau leej niam txiv twg siv sij hawm nrog tus menyuam.  Txawm tias tus niam txiv twg muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam los yog hom kev muaj cai twg es tus menyuam yuav tsum tau nrog nyob.  Cov sij hawm teem saib tus menyuam yog ib yam nkaus li saib tus menyuam.

Cov sij hawm teem saib tus menyuam kuj teem tau los ntawm lub tsev hais plaub.  Yog hais tias tus menyuam tsuas yog nyob nrog ib leej niam (mainly) los txiv nkaus xwb, tus niam tus txiv sab tov, (es hu ua “non-custodial parent”) kuj yuav tau cov sij hawm saib tus menyuam no los ntawm lub tsev hais plaub.  Lub tsev hais plaub kuj teev tau cov sij hawm saib tus menyuam thiab txawm tias nkawd ob leeg sib koom tu thiab muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam ib yam nkaus.  Cov sij hawm saib tus menyuam mas yuav tsum yog zoo rau tus menyuam.  Yuav teev cov sij hawm saib tus menyuam, lub tsev hais plaub soj ntsuam saib cov nqi lus xws li tus menyuam lub hnub nyoog, tus menyuam qhov kev nyab xeeb, thiab tus menyuam txoj kev sib raug zoo yav tag los nrog tus niam tus txiv es nws tsis nrog nyob.  Muaj 12 yam es tseem ceeb rau tus menyuam es lub tsev hais plaub muab los xam.  Saib “Lub tsev hais plaub yuav txiav txim li cas hais txog leej twg yog tus muaj cai cia tus menyuam nrog nyob (custody) yog tias leej niam thiab leej txiv hais tsis sib haum?” ntawm nploog 17.

Raws li feem ntau, tus niam txiv es tus menyuam tsis nrog nyob tau sij hawm li 25% ntawm cov sij hawm tus menyuam tuaj nrog nws nyob.  Qhov no yeej suav cov hmo es tus menyuam tuaj nrog nws pw li ntawm 2 lub asthiv twg.  Piv txwv, 25% ntau ib yam nkaus li tuaj ib lub weekend es hla ib lub weekend thiab ib hmo ntawm ib lub asthiv twg.

Teem Sij Hawm rau Niam Txiv Saib Tus Menyuam (Parent Time Schedule)

Qee lub sij hawm lub tsev hais plaub kuj muab cov sij hawm kom tsim nyog hu ua “reasonable parenting time” es tsis tas kom yuav muaj cov sij hawm teev cia tias thaum twg yuav tsum tau ntsib tus menyuam.  Tej rooj zoo li no mas ob tug niam txiv  yuav tsum teem lub sij hawm no ntawm nkawd tus kheej.  Tab sis, yog tias ib tug niam txiv twg ho nug, ces lub tsev hais plaub yuav teeb cov hnub thiab cov sij hawm kom tus niam txiv muaj lub sij hawm saib tus menyuam. 

Yog hais tias ob tug niam txiv hais tsis sib haum txog cov sij hawm teeb tseg, lub tsev hais plaub yuav teeb cov sij hawm rau nkawd kom thiaj li muaj lub sij hawm saib tus menyuam.  Lub tsev hais plaub yuav los luj seb tus menyuam muaj pes tsawg xyoo, ob tug niam txiv nyob sib nrug deb npaum li cas, lub sij hawm tus menyuam kawm ntawv, thiab tej yam kev ua si afterschool yuav coj los luj thaum txiav txim txog teeb cov sij hawm.

Cov niam txiv yeej muaj feem ib txwm pom zoo hloov niam txiv cov sijhawm kom yooj yim. Piv txwm, ib tug niam txiv muaj feem nug tus niam txiv tog tod kom hla ib hnub lossis tua j lwm hnub lossis hloov hnub. Tab sis yog nkawd tsis pom zoo rau qhov hloov ntawd, ces nkawd yuav tsum tau ua raws li cov sij hawm tau teeb tseg los ntawm lub tsev hais plaub. 

Tsis pub saib tus menyuam los yog Muaj Neeg Saib Koj thaum Koj Saib Tus Menyuam

Lub tsev hais plaub kuj txiav tus niam txiv es tus menyuam tsis nrog nyob cov sij hawm saib tus menyuam kom tsawg tshaj 25% yog tias yuav muaj kev puas tsuaj rau tus menyuam lub cev ntaj ntsug los yog nws qhov kev xav hauv nws lub siab thiab kev loj hlob.  Lub tsev hais plaub txo tau cov sij hawm saib tus menyuam yog tias tus niam txiv es tus menyuam tsis nrog nyob tsis ua raws li cov lus tsev hais plaub tau teev tseg txog cov sij hawm yam tsis muaj qab ntxhiab dabtsi.

Lub tsev hais plaub kev txwv kev saib tus menyuam es yog:

  • Tsis pub mus saib es pw hmo ntuj.
  • Txiav txim nws yuav tsum saib xyuas los ntawm tus niam txiv tog tod, ib lub chaw muaj neeg saib xyuas lossis lwm cov neeg sab nruam, xws li ib tug txheeb ze lossis phoojywg zoo ntawm tsev neeg. 
     

Lub tsev hais plaub kuj tsub ib co nqi lus txog saib tus menyuam, xws li kom tus niam txiv es tus menyuam tsis nrog nyob yuav tsim thum tau dej cawv mus li ib lub sij hawm ua ntej thiab thaum lub caij nws muaj cai saib tus menyuam.  Lub tsev hais plaub yeej hais tau kom nws yuav tsum tau mus thum yeeb thiab thum kev quav dej quav cawv.

Yog tias ib tug niam txiv es nug kom tau lub sij hawm saib tus menyuam rau tsum txim rau tej qho nws tau ua txhaum cai lawm, tus niam txiv ntawd yuav tsum tau qhia kom paub tseeb tias cov sij hawm nws saib tus menyuam no yeej  yog ib qho es zoo rau tus menyuam.  Cov kev txhaum cai no yog:

  • tua neeg, tua ib tug neeg es tsis yog txhob txwm tua
  • ntaus neeg
  • nyiag tib neeg
  • Tsim pub lwm tus neeg kom lawv tau tus menyuam nrog lawv nyob los yog kom tsis muaj txoj cai li tus niam tus txiv
  • thov, ntxias, los yog txhawb kom ua niam ntiav es muaj feem xyuam nrog cov tsis tau muaj hnub nyoog
  • mos deev lwm tus
  • nus muag sib deev
  • rau txim phem heev rau ib tug menyuam
  • ua ntsej muag lag dig
  • Saib tsis zoo
  • niam txiv sib ntau es sib nyem caj pas.
     

Cov cai no tsuas yog hais rau qee qhov kev ua txhaum seb ho txhaum loj npaum cas thiab tsuas yog rau tej qho xwm txheej xwb, xws li yog tias tus neeg es raug ntaus ntawd yog ib tug neeg nyob hauv lub tsev neeg ib tug neeg ntawm lub tsev neeg los yog seb lub txim tsub rau tshwm sim li 5 xyoos tas los no lawm.

Muaj Cov Sij Hawm Ntxiv Rau Koj Saib Tus Menyuam kom thiaj Pab Zov Tau Tus Menyuam

Lub tsev hais plaub kuj yuav muab cov sij hawm ntxiv rau tus niam txiv saib tus menyuam rau ib tug niam tus txiv los zov tus menyuam thaum lwm tus niam txiv mus ua hauj lwm.  Qhov kev npaj ua li no mas yuav tsum ncaj ncees thiab zoo rau tus menyuam.  Yog hais tias koj nug txog qhov no, ces lub tsev hais plaub yuav saib

  1. Ob tug niam txiv muaj kev sib koom tes zoo npaum li cas
     
  2. Ob tug niam txiv sib koom tes zoo li cas txog cov sij hawm rau tus menyuam mus saib nkawd
     
  3. Puas tau muaj kev sib cav sib ntaus ntawm ob tug niam txiv no dua los li
     

Lub tsev hais plaub yuav txo tsis tau tus nqi them nyiaj yug tus menyuam vim tias nkawd xav tau qhov kev zov menyuam li nov.

Tus Neeg Pab Khub Niam Txiv Sib Khom Kom Haum Txog Cov Sij Hawm Saib Tus Menyuam (Parenting Time Expeditor)

Lub tsev hais plaub kuv tsa tau ib Tus Neeg Pab Khub Niam Txiv Sib Khom Kom Haum Txog Cov Sij Hawm Saib Tus Menyuam (Parenting Time Expeditor).  Tus neeg pab khub niam txiv thaum nkawd muaj kev tsis pom zoo sib haum txog cov sij hawm saib tus menyuam.  Tus neeg pab expeditors no yuav tsis muaj rau txhua txhua lub zos county. Tus neeg pab expeditor no ua twb zoo mloob ob tog txog qhov nkawd tsis pom zoo ces nws mam li txiav txim.

Qee rooj lub tsev hais plaub hais kom yuav tsum tau ua raws nraim lis kev txiav txim ntawm tus neeg pab expeditor es qhov no hu ua “binding” (yuav tsum tau ua raws) tshwj tsis yog tias ib tug niam tug txiv coj mus rau hauv lub tsev hais plaub es lub tsev hais plaub muab hloov.  Lwm rooj, kev txiav txim hu ua “non-binding” thiab tsis tas ua raws tshwj tsis yog tias lub tsev hais plaub hais kom yuav tsum ua raws.

Lub tsev hais plaub hais tsis tau kom ob tug niam txiv yuav tsum tau muaj tus neeg pab expeditor yog tias ib tug niam txiv tau hais tias nws yog ib tug neeg es raug ntaus raug tsim txom.

Ob tug niam txiv yuav tau them nqi rau tus neeg tuaj pab expeditor.  Lub tsev hais plaub mam li txiav txim seb ib tug niam txiv yuav tau them npaum li cas ua ntej yuav nrhiav ib tug neeg pab expeditor.  Yog hais tias ib tug niam txiv them tsis taus tus nqi rau tus neeg pab expeditor, lub tsev hais plaub yuav hais tsis tau tias tus niam tus txiv yuav tsum tau siv tus neeg pab expeditor.

Tus Neeg Lub tsev hais plaub tsa loj soj ntsuam seb qhov zoo rau tus menyuam yog qhov tswg (Guardian Ad Litem” (GAL))

Tus guardian yog ib tug neeg es tiv thaiv los yog pab lwm tus neeg.  “Ad litem” txhais tias “rau qhov kev sib foob” (“for the lawsuit”).  Qee rooj plaub lub tsev hais plaub kuv tsa ib tug neeg guardian ad litem los mus soj ntsuam thiab sawv cev rau tus menyuam qhov es zoo rau nws.  Tus neeg Guardians ad litem yeej tsis tsa kom muaj rau feem ntau ntawm cov plaub sib hais seb leej twg yog leej txiv raug cai los yog leej twg yog tus es muaj cai txog kev txiav txim siab txog tus menyuam.  Thaum lub tsev hais plaub muaj kev txiav txim txog seb leej twg yuav yog tus muaj cai los txiav txiam siab txog tus menyuam, ces ib tug Guardians ad litem yuav tsum yog lub tsev hais plaub tsa kom muaj yog tias lub tsev hais plaub xav tias tus menyuam no yeej raug ntaus raug tsim txom los yog rau tso tseg es tsis muaj neeg saib xyuas.

Tus neeg Guardians ad litem qhia rau lub tsev hais plaub seb qhov twg yog qhov es yuav zoo tshaj rau tus menyuam txog tej yam tias leej twg yuav yog tus muaj kev txiav txim siab rau tus menyuam thiab cov sij hawm es saib xyuas tus menyuam. Lawv mam li mus soj ntsuam xyuas tej no ntawm lawv tuj kheej xwb.  Lawv nrog tus menyuam tham, nrog tus niam thiab txiv tham thiab nrog lwm tus neeg es tu tus menyuam tham.  Lawv nrog cov neeg xws lis counselors, cov xib fwb, cov neeg ntawm lub tsev neeg thiab cov phooj ywg, thiab cov neeg ua hauj lwm hauv tsev hais plaub thiab cov neeg ua hauj lwm tiv thaiv tus menyuam tham es kaw qhov rooj nti tsis pub leej twg paub.

Lawv sau ib daim ntawv qhia thaum lawv soj ntsuam tag muab rau lub tsev hais plaub hais tias lawv xav kom lub tsev hais plaub yuav tsum tau txiav txim li cas.  Lub tsev hais plaub tsis tas yuav ua raws li tus neeg Guardians ad litem hais, tab sis yeej saib daim ntawv qhia no tseem ceeb heev li.

Nws yog ib qho tseem ceeb es yuav tsum koom tes nrog tus neeg Guardians ad litem.  Qhov lawv soj ntsuam tau thiab sau qhia kuj yuav pab los yog rhuav koj rooj plaub.

Tus neeg Guardians ad litem kuj yuav ua txoj hauj lwm no rau koj yam pub dawb los yog muaj tus nqi rau koj them. Yog hais tias muaj nqi them, lub tsev hais plaub yuav hais seb leej twg yog tus yuav them.  Yog hais tias koj tau kev pab los ntawm MFIP los yog lwm yam kev pab los ntawm tsoom fwv, yog hais tias koj muaj ib tug neeg pab koj hais plaub, los yog koj khwv tau nyiaj tsawg, kuj yuav luv tus nqi rau koj them los yog koj kuj tsis tau them li los kuj muaj thiab.

Yog hais ib khub niam txiv es ib tug tsis tau muaj hnub nyoog loj txaus los yog minor, lub tsev hais plaub yuav tsa ib tug neeg Guardians ad litem rau tus niam txiv es tsis tau muaj hnub nyoog txaus. Yog muaj tej rooj zoo li cas lub tsev hais plaub feem ntau yeej tsa ib tug txheeb ze li leej niam leej txiv ntawm tus niam txiv es tsis tau muaj  hnub nyoog txaus.

Khiav mus txawv Lav

Yog tus niam txiv menyuam nrog nyob (tus uas menyuam nrog nyob) xav tsiv ntawm xeev thiab muaj ib daim ntawv tso cai rau tus niam txiv menyuam tsis nrog nyob sijhawm nrog cov menyuam, lawv yuav tsum tau cai los ntawm tus niam txiv tog tod. Qhov kev tso cai no yuav tsum yog muab sau rau ib daim ntawv. Yog hais tias lawv khiav mus yam tsis tau tso cia, nws yuav yog ib qho kev txhaum thiab lawv kuj yuav swb qhov kev muaj cai tau tus tus menyuam. Yog hais tias lwm tias niam txiv tsis pom zoo qhov es khiav mus nyob txawv lav, ob tug niam txiv no yuav tsum tau mus hais nram tsev hais plaub. 

Tus niam txiv custodial parent es muaj cai cia tus menyuam nrog nyob yuav tsum tau qhia kom lub tsev hais plaub pom tau tias qhov es nws yuav khiav mus nyob txawv lav nov yeej yog ib zoo rau tus menyuam tshwj tsis yog tias tus niam txiv es muaj cai cia tus menyuam nrog nyob custodial parent no raug ntaus raug tsim txom los ntawm tus niam txiv sab tod.  Lub tsev hais plaub yuav soj ntsuam xyuas ntau yam, xws li kev pom zoo txog kev saib tus menyuam, kev xav ntawm tus menyuam lub siab es nws xav tau, thiab seb qhov khiav no puas yog ib lub tswv yim es kom tus niam txiv sab tod tsis txhob tau saib tus menyuam lawm.  Ces lub tsev hais plaub mam li txiav txim seb tus niam txiv es muaj cai cia tus menyuam nrog nyob custodial parent thiab tus menyuam puas pub nkawd khiav mus nyob txawv lav.

Peb Hloov puas tau cov sij hawm saib menyuam es lub tsev hais plaub tau txiav txim lawm?

Tau kawg.  Niam thiab txiv yeej pom zoo los hloov cov sij hawm saib tus menyuam.  Tabsis yog ib tug niam txiv tsis pom zoo txog qhov hloov, ib tug niam txiv yuav tsum cov mus hais nram tsev hais plaub es tsev hais plaub mam li hloov es tau teev tseg. Ib tug niam tus txiv yeej nug kom hloov tau cov sij hawm saib tus menyuam yog tias qhov no yeej yog ib qho zoo rau tus menyuam.  Lub tsev hais plaub kuj saib cov sij hawm es twb tau muab hloov yav tag los thiab mam li saib seb qhov sij hawm es hloov tshiab no yuav yuav tsum kom hloov kom zoo rau tus menyuam.

Cov Tswv Yim Npaj Saib Menyuam es Yeem Los Ntawm Niam Txiv (Voluntary Parenting Plans)

Leej niam leej txiv yeej pom zoo los siv daim ntawv sau cov tswv yim “Parenting Plan.”  Nkawd ob leeg sau ib daim tswv yim ua ke kom muaj cov sij hawm ib tug niam txiv muaj nrog rau tus menyuam thiab seb nkawd yuav txiav txim siab li cas txog tus menyuam.  Lub tsev hais plaub yuav tsum tau pom zoo tso cai rau daim ntawv teev cov sij hawm saib tus menyuam thiab qhov no yuav tsum yog ib qho zoo rau tus menyuam.  Saib “Lub tsev hais plaub yuav txiav txim li cas hais txog leej twg yog tus muaj cai cia tus menyuam nrog nyob (custody) yog tias leej niam thiab leej txiv hais tsis sib haum?” ntawm nploog 17.

Niam txiv daim ntawv tawm tswv yim saib tus menyuam yuav tsum muaj

  • Cov hnub thiab cov sij hawm ib leej niam leej txiv siv sij hawm nrog tus menyuam THIAB
  • Leej twg yuav yog tus txiav txim siab txog qee yam ntawm tus menyuam THIAB
  • Txoj hau kev los daws thaum muaj kev sib ceg
     

Niam txiv daim ntawv tawm tswv yim saib tus menyuam kuj hloov tau qhov chaw ntawm qhov es lub tsev hais plaub txiav txim txog tias leej twg yog leej txiv raug cai thiab cov sij hawm saib tau tus menyuam.  Nws kuj sau kom meej li meej tau kom raws li tus niam tus txiv xav sau.  Piv txwv, koj kuj sau tau seb kev sib txuas lus yuav zoo li cas los yog lub hom phiaj rau leej niam leej txiv.  Koj daim ntawv tawm tswv yim kuj piav tau txog seb koj hu xov tooj thiab sau email heev npaum cas nrog koj tus menyuam los yog piav txog tej yam es tus menyuam mus koom xws li kis las thiab kawm suab paj nruag.  Niam txiv daim ntawv tawm tswv yim feem ntau yeej sau meej thiab ntxaws dua li ib daim ntawv qhia cov sij hawm saib tus menyuam.

Niam txiv daim ntawv tawm tswv yim kuj yuav siv tej lo lus es yog yog “physical” thiab “legal custody.” Tab sis, yuav tsum sau kom meej seb niam txiv puas sib koom tu tus menyuam (joint legal custody) los yog ob leeg txiav txim siab tau rau tus menyuam (joint physical custody) los yog tus niam txiv twg yog tus es tau tus menyuam mus nrog nws nyob es nws tib leeg thiaj txiav txim siab tau (sole legal custody or sole physical custody.)

Niam txiv tsis tas yuav muaj daim ntawv tawm tsim yim saib tus menyuam.  Koj thiab tus niam txiv sab tod txiav txim siab seb neb puas yuav tsum kom muaj daim ntawv tawm tswv yim no.  Yog hais tias twb yeej muaj kev sib cav sib ntaus los ntawm ib leej niam txiv rau ib leej niam txiv lawm los yog tus menyuam law, lub tsev hais plaub yuav tsim tsis tau daim ntawv tawm tswv yim no nws ib leeg.

Leej txiv cuv npe rau lub chaw Minnesota Father’s Adoption Registry

Lub chaw Minnesota Father’s Adoption Registry yog ib txoj kev rau cov leej txiv kom lawv nrhiav kom paub tias seb puas tau muaj leej twg sau ntawv tuaj thov coj lawv tus menyuam mus tu es muab daim ntawv xa mus ceev rau lub xeev State of Minnesota.

Hauv lub xeev Minnesota thaum ib leej niam es tsis tau yuav txiv xav muab lawv tus menyuam tso seb puas muaj neeg coj mus tu ua lawv tug (adoption), nws tsis tas yuav sau tus txiv neej es nws xav tias yog tus menyuam leej txiv lub npe ua ntej yuav muab tau tus menyuam rau lwm tus coj mus tu.  Yog hais tias leej txiv es yeej yog tus menyuam li roj ntshav es nws ho tsis yog leej txiv raws cai (tsis nyob rau hauv daim ntawv ROP los Paternity Adjudication) nws kuj yuav nrhiav tsis tau txog cov ntaub ntawv es muab tus menyuam tso tawm mus rau lwm tus neeg tu (adoption)

Yog hais tias leej txiv yeej tau cuv npe thwj toob nrog rau lub koos haum Minnesota Fathers’ Adoption Registry, ces yuav tsum tau muaj kev ceeb toom qhia rau nws thaum muaj qhov xwm txheej tso nws menyuam mus rau lwm tus neeg tu (adoption).  Yog hais tias rooj plaub es yuav muab tus menyuam no mus rau lwm tus neeg tu pib rau tus menyuam lawm, thiab leej txiv yeej tau cuv npe rau hauv lub koos haum lawm, ces lub tsev hais plaub kuj yuav nrhiav tau leej txiv kom nws thiaj li koom tau nrog rau rooj plaub muab tus menyuam mus rau lwm tu thiab nrog nyob.

Nws muaj sij hawm rau qhov cuv npe no.  Leej txiv yuav tsum tau cuv npe thaum leej niam xeeb tus menyuam no hauv plab los yog tsis pub dhau 30 hnub tom qab yug tus menyuam.  Cov kev cob qhiav thiab daim ntawv cuv npe kuj nrhiav tau ntawm: https://www.health.state.mn.us/people/vitalrecords/registry/docs/mfarregformac.pdf.

Yog xav paub ntau dua txog cuv npe adoption registry ces nkag mus saib hauv lub tuam tsev  MN Department of Health’s lub vas sab ntawm no: https://www.health.state.mn.us/people/vitalrecords/registry/index.html