Sib Nrauj: Ib Phau Ntawv Cob Qhia Txog Lub Xeev Minnesota Cov Cai Lij Choj

Tus sau
Education for Justice

Phau ntawv no piav qhia txog cov cai koj muaj hauv lub xeev Minnesota kev sib nrauj thiab muaj cov ntaub ntawv qhia txog seb leej twg muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody), cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam, nyiaj them yug tug menyuam (child support), nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance), sib faib khoom thiab sib faib nuj nqis. Nws tsis yog ib phau ntawv taw qhia xwb thiab nws tsis yog siv los mus teb tag nrho cov lus nug. Phau ntawv no tsuas yog muab cov cai thuaj pais es dav dav, es tej zaum cov cai kuj yuav raug los yog tsis raug rau koj qhov xwm txheej.

Saib lossis luam cov ntawv tawm

Tshooj 2: Cov teeb meem twg yog cov lub Tsev Hais Plaub txiav txim thaum muaj kev Sib Nrauj

Cov teeb meem ntawm Ib Rooj Plaub Sib Nrauj

Cov no yog tag nrho cov teeb meem yuav tsum tau muaj kev txiav txim ntawm qhov kev sib nrauj. Yog tias ob tog yeej tsis muaj kev pom zoo rau teeb meem no, lub tsev hais plaub mam txiav txim. Yog tias khub txij nkawm tsis muaj menyuam, thawj peb qhov teeb meem yuav tsis muaj feem xyuam nrog nkawd.

  1. leeg twg muaj cai txiav txim rau tus menyuam (custody)
  2. cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam
  3. Nyiaj hli yug menyuam thiab nyiaj cais ua se ntawm txhua tus neeg yug /nyiaj ua se rho tawm rau menyuam
  4. Nyiaj them rau tus txij nkawm (Spousal Maintenance)
  5. Sib faib vaj tse (property)
  6. Sib faib nuj nqis
  7. Kom muaj Daim ntawv pov fwm txoj sia

Cov tsev hais plaub nyob hauv lub xeev Minnesota feem ntau tsuas muaj cai txiav txim rau cov pej xeem thiab cov khoom nyob hauv lub xeev Minnesota nkaus xwb. Qhov muaj cai no hu ua jurisdiction.  Yog tias ib tug txij nkawm nqa daim ntawv sib nrauj (served) sab nraum lub xeev Minnesota los yog nrhiav tsis tau thiab muab muab daim ntawv nrauj no luam tawm hauv ntawv xov xwm, ces kuj yuav txwv lub tsev hais plaub qhov kev peev xwm txog qhov nws txiav txim tau.  Lub tsev hais plaub kuj tsuas muaj peev xwm:

  • ploj (xaus) qhov kev sib yuav
  • txiav txim txog leeg twg muaj cai txiav txim rau tus menyuam (custody) thiab cov sij  hawm rau niam txiv saib tus menyuam rau cov menyuam nyob hauv lub xeev Minnesota
  • txiav txim muab cov vaj tse nyob hauv lub xeev Minnesota rau tus tswv

Thaum ib tus txij nkawm rau muab daim ntawv nrauj rau nws ntawm lwm lub xeev, ib rooj plaub hais txog them nyiaj tu menyuam (child support) kuj pib tau yam muaj kev pab los ntawm lus zos county qhov chaw ua hauj lwm child support office thiab tus kws lij choj sawv cev rau lub zos county. Thaum pib qhov txheej txheem no lawm, lub tsev hais plaub hauv lub xeev Minnesota qhia rau lub tsev hais plaub ntawm lwm lub xeev tias tus txij nkawm nyob rau hauv lub xeev hauv tiv nqi them tu tus menyuam (child support).  Saib peb phau ntawv Ntsig Txog Nyiaj Yug Tus Menyuam.

Leeg twg muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam

Muaj 2 qhov es yog rau tus menyuam nrog nyob (custody):

  • Muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (Legal Custody)
  • tus menyuam nrog nyob (Physical Custody)

Muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (Legal Custody)

Kuv muaj cai txiav txim rau tus menyuam (Legal custody) kuj hu tau tias “muaj kev txiav txim siab rau.”  Qhov no yog muab cov cai rau tus niam txiv kom nws txiav txim siab tau rau tej yam loj txog tus menyuam lub neej txoj sia, xws li:

  • tus menyuam mus kawm ntawv qhov twg
  • kab lig kev cai
  • Kho mob loj

Lub tsev hais plaub kuj muab tau qhov kev muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam rau ib leej los yog muab rau ob leeg tib si. Qhov no hu ua sib koom txiav txim siab (joint legal custody).  Sib koom txiav txim siab (joint legal custody) txhais tau tias ob leeg niam txiv muaj vaj huam sib luag muaj cai tib yam nkaus los mus txiav txim siab thaum muaj tej yam loj. Nkawd ob leeg yuav tsum pom zoo thaum muaj kev txiav txim siab rau tej yam loj.  Lub tsev hais plaub xum kom ob leeg sib koom txiav txim siab (joint legal custody), tshwj tsis yog tias ob leeg yeej koom tes tsis tau ua ke thaum muaj kev txiav txim siab los yog muaj kev sib ntaus ntawm khub niam txiv yav tag los lawm. Sole legal custody txhais tau tias tib ib leeg ntawm leej niam los yog leej txiv thiaj li muaj cai txiav txim siab thaum muaj tej yam loj.

Txawm tias kev muaj cai txiav txim siab yog muab rau ib leeg los yog sib koom, ob leeg niam txiv yeej muaj cai ib yam kom paub txog thiab qhia txog menyuam txoj kev kawm ntawv, kev kho mob, thiab lwm yam kev txiav txim siab loj. Ob tug niam txiv muaj feem mus ntsib xibfwb peb tsev kawm ntawv “conferences”, coj mus kuaj mob, thiab muaj sijhawm hu xovtooj lossis siv khoom txuj ci tshiab tiv tauj nrog tus menyuuam (piv txwv, siv yees duab “video” hu). 

Tus menyuam nrog nyob (Physical Custody)
Tau tus menyuam nrog nyob (Physical custoday) txhais tias nrog tus menyuam nyob thiab muaj kev txiav txim siab txhua txhua hnub txog txoj kev tu tus menyuam. Sole physical custody txhais tau tias tus menyuam tsuas nyob nrog ib leeg niam los yog ib leeg txiv nkaus xwb. Joint physical custody txhais tias tus menyuam nyob nrog niam thiab txiv nkawd ob leeg thiab sib faib nyob ntawm txiv ib ntu hos nyob ntawm niam ib ntus. Tus menyuam sib faib nyob ntawm ob leej niam txiv tsis tau txhais hais tias nkawd ob leeg tau lub sij hawm sib npaug nyob nrog tus menyuam. Qhov sij hawm tsis tas yuav kom sib npaug es thiaj li hu tau tias sib faib nyob ntawm ob leej niam txiv (joint custody). Cov sij hawm ntawm niam txiv saib tus menyuam (Parenting time) thiaj yog qhov es tswj cov sij hawm seb pub ntau npaum li cas rau ib tug niam txiv nyob nrog tus menyuam.

Lub tsev hais plaub yuav txiav txim li cas hais txog leej twg yog tus muaj cai cia tus menyuam nrog nyob thiab muaj kev txiav txim siab (custody) yog tias leej niam thiab leej txiv hais tsis sib haum?
Yog tias ob tog tsis pom zoo txog qhov kev es seb leej twg yog tus muaj kev txiav txim siab, lub tsev hais plaub mam li txiav txim thiab qhia rau. Lub tsev hais plaub saib 12 qhov hauv qab nram no los mus txiav txim tias qhov twg thiaj li yog qhov zoo rau tus menyuam.  12 qhov no yog:

  1. Tus menyuam lub cev ntaj ntsug, kev zoo siab thiab chim siab, kev cai dab qhuas, tus ntsuj plig, thiab lwm yam kev xav tau.  Tus niam txiv cov kev npaj tom ntej rau tus menyuam puas cuam tshuam txog tus menyuam tej no nrog rau nws qhov kev loj hlob?
     
  2. Tus menyuam puas muaj tej yam mob tshwj xeeb, puas siab ntsws, teebmeem txog  kev loj hlob, lossis teeb meem kawm ntawv uas yuav tsum tau teem sijhawm tshwj xeeb nrog niam txiv lossis tau kev pab?
     
  3. Tus menyuam ho xav tau dabtsi? Qhov tus menyuam xav tau kuj yuav yog ib qho lub tsev hais plaub muab pub tau rau yog tias lub tsev hais plaub txiav txim tias tus menyuam muaj peev xwm, laus txaus, thiab paub tab txaus txog qhov nws xaiv.

Nco Ntsoov:  Koj tus menyuam yuav tuaj teev tsis tau lus thaum hais plaub. Ceev faj txog qhov es koj tham nrog koj tus menyuam txog rooj plaub. Nws yog ib qho ua rau koj tus menyuam puas siab puas ntsws yog tias nws nyob rau hauv nruab nrab thaum niam thiab txiv tab tom sib hais plaub sib ceg. Qee rooj plaub, lub tsev haus plaub mam li xaiv ib tug kws mus ntsib nrog tus menyuam thiab nrog nws tham txog qhov tus menyuam xav tau.

  1. Ua li puas tau muaj kev sib ntaus es tshwm sim rau tus niam los yog tus txiv lub tsev los yog ntawm nkawd qhov kev nkauj kev nraug?  Tej yam tshwm sim ntawd ne ho zoo li cas, thiab qhov ntawd puas muaj kev cuam tshuam txog qhov saib xyuas tus menyuam los yog tus menyuam qhov kev nyab xeeb los yog qhov nws xav tau?
     
  2. Ua li ib tug niam txiv puas muaj kev xiam oos qhab, puas hlwb, los yog muaj teeb meem haus yeeb tshuaj dej caw es muaj kev tsis zoo rau tus menyuam kev nyab xeeb los yog nws qhov kev loj hlob?
     
  3. Ib tug niam tus txiv ntawd ho tau tu tus menyuam no zoo li cas yav tag los?
     
  4. Seb tus niam tus txiv ho yeem thiab muaj peev xwm tu tau tus menyuam. Nkawd ob leeg ne, ib leeg twg ho pab tau zoo dua rau menyuam qhov kev loj hlob, qhov kev nws xav hauv lub siab, tus ntsuj plig thiab tej kab lis kev cai dab qhuas?
     
  5. Ua li yog tias hloov lub tsev, hloov tsev kawm ntawd thiab lub zej zog puas yuav muaj kev cuam tshuam rau tus menyuam qhov kev noj qab haus huv thiab kev loj hlob?
     
  6. Qhov kev sib raug zoo ntawm tus menyuam thiab ib leej niam thiab txiv, cov nus muag, thiab ib tug twg es tseem ceeb rau tus menyuam. Ua li qhov es npaj yuav qhia tias leej twg yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam puas yuav cuam tshuam nrog tej kev sib raug zoo ntawm cov neeg no?
     
  7. Feem ntau mas yeej zoo dua rau tus menyuam nyob kom ntau li ntau tau nrog rau ob leeg es yog niam thiab txiv. Lub tsev hais  plaub yuav saib qhov no thiab saib tias ua li yog tus menyuam ho nyob tsawg dua nrog ib tug tej zaum yuav ua rau tus menyuam muaj kev puas tsuaj rau qee yam.
     
  8. Ib tug niam tug txiv puas kam pab tus menyuam tiv tauj lwm tus niam los yog tus txiv kom heev li heev tau thiab tas li? (zam thaum tsev neeg muaj kev sib ntaus – saib #4)
     
  9. Qhov es ob tug niam txiv kam thiab muaj peev xwm sib koom tes tu tus menyuam.  Ob tug niam txiv puas kam sib qhia txog tej yam ntaub ntawv tseem ceeb? Nkawd paus tshem kom tus menyuam tsis txhob nyob ze thaum nkawd sib cav sib ceg? Nkawd puas muaj ib txoj kev zoo los daws tej kev nkawd sib ceg thaum muaj tej kev txiav txim siab loj txog tus menyuam.

Lub tsev hais plaub yuav tsum tau muab sau txog cov es lawv nrhiav tau (vim li cas lawv thiaj li txiav txim siab li lawv txiav ntawd) tag nrho cov kab lus saum no. Lub tsev hais plaub yuav tsum tau hais qhia tias qhov lawv txiav txim siab no yog dabtsi es thiaj li ho yuav zoo rau tus menyuam. Lub tsev hais plaub yuav tsum tau saib tag nrho cov nqi lus los mus txiav txiv, tsis yog saib ib qho xwb.

Nyob rau qee rooj plaub, lub tsev hais plaub tsis muaj peev xwm txiav txim seb leej twg yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody) vim tias cov menyuam tsis nyob hauv lub xeev Minnesota los yog tau nyob hauv lub xeev ntev txaus.  Nyob rau cov rooj plaub no lub tsev hais plaub tsis muaj cai los txiav txim tau rau seb leej twg yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody)

Nws nyuaj rau ib tug niam txiv twg es raug tsub lub txim txhaum (convicted) ntawm tej qho kev txhaum ntaus neeg es nws tau ua los yog tsim txom tsis raws cai kom nws tau yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody) los yog kom tau sij hawm saib tus menyuam. Ib tug neeg tshwj xeeb hu ua “guardian ad litem” yuav raug xaiv tsa los soj ntsuam saib seb qhov twg yog qhov zoo rau tus menyuam thiab hais qhia rau tus neeg txiav txim txog nws qhov kev xav tias qhov twg yuav yog qhov zoo dua.

Cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam (Parenting Time)

Thaum leej niam thiab leej txiv nkawd sib cais, lub tsev hais plaub feem ntau yeej xav kom ob leeg niam thiab txiv sib koom es nyob hauv tus menyuam lub neej.  Cov sij hawm teem saib tus menyuam yog lub sij hawm rau leej niam txiv twg siv sij hawm nrog tus menyuam.  Txawm tias tus niam txiv twg muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam los yog hom kev muaj cai twg es tus menyuam yuav tsum tau nrog nyob.  Cov sij hawm teem saib tus menyuam yog ib yam nkaus li saib tus menyuam.

Cov sij hawm teem saib tus menyuam kuj teem tau los ntawm lub tsev hais plaub.  Yog hais tias tus menyuam tsuas yog nyob nrog ib leej niam (mainly) los txiv nkaus xwb, tus niam tus txiv sab tov, (es hu ua “non-custodial parent”) kuj yuav tau cov sij hawm saib tus menyuam no los ntawm lub tsev hais plaub.  Lub tsev hais plaub kuj teev tau cov sij hawm saib tus menyuam thiab txawm tias nkawd ob leeg sib koom tu thiab muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam ib yam nkaus.  Cov sij hawm saib tus menyuam mas yuav tsum yog zoo rau tus menyuam. 

Teem sijhawm nrog niam txiv, tus kws txiav txim plaub saib tej yam xws li tus menyuam hnub nyoog, tus menyuam txoj kev ruaj ntseg, thiab tus menyuam txoj kev raug zoo nrog leej niam thiab leej txiv. Muaj 12 yam es tseem ceeb rau tus menyuam es lub tsev hais plaub muab los xam. Saib ntaw ntu “Leeg twg muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody)” pib ntawm Tshooj 2.

Raws li feem ntau, tus niam txiv es tus menyuam tsis nrog nyob tau sij hawm li 25% ntawm cov sij hawm tus menyuam tuaj nrog nws nyob. Qhov no yeej suav cov hmo es tus menyuam tuaj nrog nws pw li ntawm 2 lub asthiv twg. Piv txwv, 25% ntau ib yam nkaus li tuaj ib lub weekend es hla ib lub weekend thiab ib hmo ntawm ib lub asthiv twg. Tej zaum tus kws txiav txim yuav suav sijhawm xyuas niam txiv txawv li mus nrog pw yog hais tias tus menyuam nrog tus niam/txiv sab tod nyob ntau tabsis tsis pw. 

Tsis pub los yog cuam tshuam nrog qhov sij hawm tau teev saib tus menyuam yuav ua rau cov sij hawm muaj ntau dua li qhov lub tsev hais plaub twb muab rau tus niam txiv es tsis kam rau nws saib tus menyuam raws li cov sij hawm tau teev tseg.  Lub tsev hais plaub yuav saib qhov laj thawj tias vim li cas qhov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam es tau teev tseg ho tsis ua raws.  Yog tias lub tsev hais plaub txiav txim tias tus niam txiv yeej txhob txwm tsis pub los yog cuam tshuam txog qhov sij hawm teev rau niam txiv saib tus menyuam ntau tshaj li ib zaug, lub tsev hais plaub yuav muab cov sij hawm ntxiv kom ntau zog rau tus niam txiv uas raug tsis pub rau nws saib ntawm cov sij hawm ib txwm saib los.  Tshwj tsis yog tias qhov es tsis pub saib no yog tiv thaiv kom tus menyuam tsis txhob muaj kev phom sij raug mob rau nws lub cev ntaj ntsug thiab kev noj qab haus huv ntawm nws txoj kev xav.  Lub tsev hais plaub kuj yuav muab lub txim rau tus niam txiv es tsis kam los yog phej cuam tshuam nrog lwm tus niam txiv qhov sij hawm teem rau nws saib tus menyuam los yog yuav muab tej no los xam thaum muaj kev txiav txim siab txog thaum muaj daim ntawv ua tuaj thov hloov seb leej twg yog tus niam txiv muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody).

Teem Sij Hawm Rau Niam Txiv Saib Tus Menyuam (Scheduled Parenting Time)
Yog hais tias ob tug niam txiv hais tsis sib haum txog cov sij hawm teeb tseg, lub tsev hais plaub yuav teeb cov sij hawm rau nkawd kom thiaj li muaj lub sij hawm saib tus menyuam.  Lub tsev hais plaub yuav los luj seb tus menyuam muaj pes tsawg xyoo, ob tug niam txiv nyob sib nrug deb npaum li cas, lub sij hawm tus menyuam kawm ntawv, thiab tej yam kev ua si afterschool yuav coj los luj thaum txiav txim txog teeb cov sij hawm.

Niam txiv yeej muaj feem pom zoo hloov sijhawm nrog menyuam thaum twg los tau thiab nws yog ib qhov zoo uas coj kom yoojyim. Piv txwv, ib tug niam txiv twg yeej nug lwm tus niam txiv seb puas kam nws hla ib hnub es mam li coj tus menyuam mus nrog nws lwm zaus es yog them rau hnub es nws hla. Tab sis yog nkawd tsis pom zoo rau qhov hloov ntawd, ces nkawd yuav tsum tau ua raws li cov sij hawm tau teeb tseg los ntawm lub tsev hais plaub. 

Muab sij hawm ntxiv rau niam txiv saib menyuam kom Pab Zov Tau Menyuam
Lub tsev hais plaub kuj yuav muab cov sij hawm ntxiv rau tus niam txiv saib tus menyuam rau ib tug niam tus txiv los zov tus menyuam thaum lwm tus niam txiv mus ua hauj lwm.  Qhov kev npaj ua li no mas yuav tsum ncaj ncees thiab zoo rau tus menyuam.  Yog hais tias koj nug txog qhov no, ces lub tsev hais plaub yuav saib

  1. Ob tug niam txiv muaj kev sib koom tes zoo npaum li cas
  2. Ob tug niam txiv sib koom tes zoo li cas txog cov sij hawm rau tus menyuam mus saib nkawd
  3. Puas tau muaj kev sib cav sib ntaus ntawm ob tug niam txiv no dua los li

Lub tsev hais plaub yuav txo tsis tau tus nqi them nyiaj yug tus menyuam vim tias nkawd xav tau qhov kev zov menyuam li nov.

Ib tug neeg Pab Sib Khom Kom Haum Ntawm Cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam (Parenting Time Expeditor)
Lub tsev hais plaub kuv tsa tau ib Tus Neeg Pab Khub Niam Txiv Sib Khom Kom Haum Txog Cov Sij Hawm Saib Tus Menyuam (Parenting Time Expeditor). Tus neeg pab khub niam txiv thaum nkawd muaj kev tsis pom zoo sib haum txog cov sij hawm saib tus menyuam. Tus neeg pab sib khom mloog ob tog uas tsis sib haum thiab sim pab kom ob tog kho qhov kev tsis txaus siab. Yog ob niam txiv yeej tseem tsis muaj kev tsis sib haum thiab, tus neeg pab sib khom mas li txiav txim.

Tus neeg pab sib khomqhov kev txiav txim yog “khi ruaj” (yuav tsum tau ua raws li) tshwj yog hais tias ib tog mus hauv tsev hais plaub es tus kws txiav txim muab hloov. 

 Tus kws txiav txim yuam tsis tau kom cov niam txiv siv tus neeg pab sib khom yog hais tias (1) niam lossis txiv hais tias nws yog ib tug neeg raug ntaus/ua phem rau LOSSIS (2) tus kws txiav txim hais tias tej zaum tus niam los txiv tau ntaus/ua phem lossis hawv tus niam/txiv sab tod lossis cov menyuam lawm.

Ob tug niam txiv yuav tau them nqi rau tus neeg tuaj pab expeditor. Lub tsev hais plaub mam li txiav txim seb ib tug niam txiv yuav tau them npaum li cas ua ntej yuav nrhiav ib tug neeg pab expeditor. Yog hais tias ib tug niam txiv them tsis taus tus nqi rau tus neeg pab expeditor, lub tsev hais plaub yuav hais tsis tau tias tus niam tus txiv yuav tsum tau siv tus neeg pab expeditor. 

Tsis pub saib tus menyuam los yog Muaj Neeg Saib Koj thaum Koj Saib Tus Menyuam (Restricted/Supervised Parenting Time)

Lub tsev hais plaub kuj txiav tus niam txiv es tus menyuam tsis nrog nyob cov sij hawm saib tus menyuam kom tsawg tshaj 25% yog tias yuav muaj kev puas tsuaj rau tus menyuam lub cev ntaj ntsug los yog nws qhov kev xav hauv nws lub siab.  Lub tsev hais plaub txo tau cov sij hawm saib tus menyuam yog tias tus niam txiv ua raws li cov lus tsev hais plaub tau teev tseg txog cov sij hawm yam tsis muaj qab ntxhiab dabtsi.

Lub tsev hais plaub kev txwv kev saib tus menyuam es yog:

  • Txwv cov sij hawm saib tus menyuam los yog tsis pub pw ib hmo
  • txwv qhov chaw kom saib tau tus menyuam ntawm cov sij hawm niam txiv saib tau
  • tsuas pub kom tus niam txiv saib tau tus menyuam thaum ib tug nyob rawv ntawd (supervised parenting time)
  • tsis pub qhov es teem sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam

Lub tsev hais plaub kuj tsub ib co nqi lus txog saib tus menyuam, xws li kom tus niam txiv es tus menyuam tsis nrog nyob yuav tsim thum tau dej cawv mus li ib lub sij hawm ua ntej thiab thaum lub caij nws muaj cai saib tus menyuam.  Lub tsev hais plaub yeej hais tau kom nws yuav tsum tau mus thum yeeb thiab thum kev quav dej quav cawv.

Yog tias ib tug niam txiv es nug kom tau lub sij hawm saib tus menyuam rau tsum txim rau tej qho nws tau ua txhaum cai lawm, tus niam txiv ntawd yuav tsum tau qhia kom paub tseeb tias cov sij hawm nws saib tus menyuam no yeej  yog ib qho es zoo rau tus menyuam.  Cov kev txhaum cai no yog:

  • tua neeg, tua ib tug neeg es tsis yog txhob txwm tua
  • ntaus neeg
  • nyiag tib neeg
  • Tsim pub lwm tus neeg kom lawv tau tus menyuam nrog lawv nyob los yog kom tsis muaj txoj cai li tus niam tus txiv
  • thov, ntxias, los yog txhawb kom ua niam ntiav es muaj feem xyuam nrog cov tsis tau muaj hnub nyoog
  • mos deev lwm tus
  • nus muag sib deev
  • rau txim phem heev rau ib tug menyuam
  • ua ntsej muag lag dig
  • hawv tua zej zog
  • theem txim loj “felony” thab zes neeg
  • niam txiv sib ntau es sib nyem caj pas.

Cov cai no tsuas yog hais rau qee qhov kev ua txhaum seb ho txhaum loj npaum cas thiab tsuas yog rau tej qho xwm txheej xwb, xws li yog tias tus neeg es raug ntaus ntawd yog ib tug neeg nyob hauv lub tsev neeg ib tug neeg ntawm lub tsev neeg los yog seb lub txim tsub rau tshwm sim li 5 xyoos tas los no lawm.

Cov Tswv Yim Npaj Saib Menyuam es Yeem Los Ntawm Niam Txiv (Voluntary Parenting Plans)

Leej niam leej txiv yeej pom zoo los siv daim ntawv sau cov tswv yim “Parenting Plan.” Nkawd ob leeg sau ib daim tswv yim ua ke kom muaj cov sij hawm ib tug niam txiv muaj nrog rau tus menyuam thiab seb nkawd yuav txiav txim siab li cas txog tus menyuam. Lub tsev hais plaub yuav tsum tau pom zoo tso cai rau daim ntawv teev cov sij hawm saib tus menyuam thiab qhov no yuav tsum yog ib qho zoo rau tus menyuam. Mus 12 yam es tseem ceeb rau tus menyuam es lub tsev hais plaub muab los xam. Saib ntaw ntu “Leeg twg muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody)” pib ntawm Tshooj 2.

Niam txiv daim ntawv tawm tswv yim saib tus menyuam yuav tsum muaj

  • Cov hnub thiab cov sij hawm ib leej niam leej txiv siv sij hawm nrog tus menyuam THIAB
  • Leej twg yuav yog tus txiav txim siab txog qee yam ntawm tus menyuam THIAB
  • Txoj hau kev los daws thaum muaj kev sib ceg

Niam txiv daim ntawv tawm tswv yim saib tus menyuam kuj hloov tau qhov chaw ntawm qhov es lub tsev hais plaub txiav txim txog tias leej twg yog leej txiv raug cai thiab cov sij hawm saib tau tus menyuam.  Nws kuj sau kom meej li meej tau kom raws li tus niam tus txiv xav sau. Piv txwv, koj kuj sau tau seb kev sib txuas lus yuav zoo li cas los yog lub hom phiaj rau leej niam leej txiv. Koj daim ntawv tawm tswv yim kuj piav tau txog seb koj hu xov tooj thiab sau email heev npaum cas nrog koj tus menyuam los yog piav txog tej yam es tus menyuam mus koom xws li kis las thiab kawm suab paj nruag. Niam txiv daim ntawv tawm tswv yim feem ntau yeej sau meej thiab ntxaws dua li ib daim ntawv qhia cov sij hawm saib tus menyuam.

Niam txiv daim ntawv tawm tswv yim kuj yuav siv tej lo lus es yog yog “physical” thiab “legal custody.” Tab sis, yuav tsum sau kom meej seb niam txiv puas sib koom tu tus menyuam (joint legal custody) los yog ob leeg txiav txim siab tau rau tus menyuam (joint physical custody) los yog tus niam txiv twg yog tus es tau tus menyuam mus nrog nws nyob es nws tib leeg thiaj txiav txim siab tau (sole legal custody or sole physical custody.)

Niam txiv tsis tas yuav muaj daim ntawv tawm tsim yim saib tus menyuam. Koj thiab tus niam txiv sab tod txiav txim siab seb neb puas yuav tsum kom muaj daim ntawv tawm tswv yim no. Yog hais tias twb yeej muaj kev sib cav sib ntaus los ntawm ib leej niam txiv rau ib leej niam txiv lawm los yog tus menyuam law, lub tsev hais plaub yuav tsim tsis tau daim ntawv tawm tswv yim no nws ib leeg.

Pab nyiaj txiag yug tug menyuam (child support)

Pab Nyiaj Txiag Yug Koj Tus Menyuam (Child Support) yog cov nyiaj es ib tug niam tug txiv them mus yug tus menyuam es yeej tsis nrog lawv nyob.  Txhua txhua tus menyuam yeej muaj txoj cai kom tau kev pab los ntawm ob leeg niam txiv.

Kev them nyiaj yug menyuam (child support) muaj 3 qhov:

  1. Pab them tej yam es nuj nqi (Basic support)
  2. Pab them daim ntawv kho mob (Medical support)
  3. Pab nyiaj them zov tus menyuam (Child care support)

Basic support Them rau tus menyuam cov nws siv xws li zaub mov, khaub ncaws, chaw nyob thiab thauj mus los.  Qhov nuj nqi no muab faib rau khub niam txiv them raws li qhov nyiaj nkawd khwv tau.

Tus niam txiv es them nyiaj yug menyuam hu ua “obligor.”  Tus niam txiv es tau txais qhov nyiaj yug tus menyuam hu ua “obligee.”  Qhov nyiaj es ntau thiab tsawg ntawm them nqi yug menyuam nyob ntawm seb ob leeg niam thiab txiv ua tau nyiaj ntau npaum cas thiab cov sij hawm nkawd saib tus menyuam ntau npaum cas.  Yog tus menyuam nrog tus neeg es them “obligor” pw ntau hmo zog, ces nws yuav tau them nyiaj yug tsawg zog.  Qhov no hu ua parenting expense adjustment.  Qhov no yuav txo qhov nyiaj es tus niam txiv obligor them rau tus menyuam thaum lub sij hawm nws saib tus menyuam.

Yog hais tias ob tug niam txiv nkawd yeej tau lub sij hawm sib npaug zos nrog tus menyuam thiab nkawd ho khwv tau nyiaj ntau ib yam nkaus, ces nkawd ob leeg yeej tsis tau them nyiaj yug tus menyuam.  Yog hais tias khub niam txiv tau lub sij hawm sib npaug zos nrog tus menyuam thiab lawv qhov nyiaj khwv tau tsis sib npaug, tus niam txiv khwv tau nyiaj ntau zog yog tus yuav tua them “obligor.”

Pab them nqi rau daim ntawv kho mob (Medical support) them rau tus menyuam cov kho mob thiab kho hniav thiab tej nuj nqis. Ntxiv rau qhov nyiaj es them yug tus menyuam (basic child support), ob leej niam txiv ib leeg yuav muaj ib qho feem xyuam los mus them rau cov nuj nqi kho mob thiab kho hniav.  Qhov nyiaj them ntau thiab tsawg nyob ntawm seb khwv tau nyiaj ntau npaum  cas. Nqi pab them rau daim ntawv kho mob yog tsub los ntawm lub tsev hais plaub los mus them tus nqi txhua lub hli ntawm daim ntawv kho mob thiab kuaj hniav.  Nws kuj kom them cov nqi co-pay thaum mus kuaj mob los yog lwm yam kev kho mob los yog cov nqi kuaj hniav es daim ntawv kuaj mob tsis them.

Thaum twg lub tsev hais plaub tau txiav txim txog them nyiaj yug tus menyuam, nws yuav tsum tau txiav txim txog qhov nqi them rau daim ntawv kho mob thiab.  Yog hais tias tus menyuam tau daim ntawv kho mob dawb ntawm tsoom fwv xws li Medical Assistance los yog MinnesotaCare, lub tsev hais plaub kuj yuav tsub kom yuav tsum tau rov qab them mus rau lub county cov nqi es lawv them thaum mus kuaj mob lawm. Yog tus niam txiv tog tod kuj tau Medical Assistance thiab, lawv yuav tsis tau them rau tus menyuam qhov Medical Assistance.

Pab Them Nqi Zov Menyuam (Child care support)  thaum ib leej niam txiv them neeg zov menyuam es kom nkawd thiaj li mus kawm tau ntawv, los yog mus ua tau hauj lwm, lwm tus niam txiv yuav tau pab them ib qho nqi ntawm qhov zov menyuam. Yog lub zos county pab them cov nqi zov menyuam, qhov nyiaj them mus pab qhov kev tus menyuam yuav yog them mus rau lub xeev, tsis  yog them mus rau tus niam txiv sab tov.

Teev Qhov Nqi Them Nyiaj Yug Menyuam (Setting Child Support)
Nyob ntawm qhov kev sib nrauj, lub tsev hais plaub teeb qhov nqi them nyiaj yug menyuam raws li daim ntawv cob qhia tau teev tseg hu ua Minnesota Child Support Guidelines. Lub tsev hais plaub muab cov nyiaj los qhov peev xwm khwv tau nyiaj ntawm ob leeg niam txiv los ntsuam xyuas txog qhov nqi.  Ua li no mas qhov los ntsuam kom paub tus nqi them nyiaj yug menyuam (child support) hu ua Income Shares. 

Tus nqi them nyiaj yug menyuam (child support) feem ntau teeb los ntawm daim ntawv cob qhia tau teev tseg Guidelines.  Tabsis lub tsev haiv plaub kuj teeb tau qhov nqi them yug tus menyuam kom siab dua los yog qis dua ntawm daim ntawv cob qhia guideline nyob ntawd seb:

  • qhov nyiaj khwv tau, cov khoom (assets,) kev siv nyiaj them nuj nqis, thiab qhov kev yuav tsum tau ntawm ob leeg niam txiv thiab
  • qhov cov menyuam yuav tsum muaj thiab qhov kev siv nyiaj yuav khoom ntawm cov menyuam

Piv txwv, tus nqi them nyiaj yug menyuam (child support) kuj yuav teeb koj siab rau daim ntawv cob qhia guideline yog tias tus menyuam muaj ib qho mob los yog kawm ntawv xiam oos qhab.  Nws kuj yuav teeb kom qis zog daim ntawv cob qhia guideline yog tias them qhov nqi nyiaj yug menyuam (child support) es tau teeb tseg yuav yog ib qho nyuaj rau tus neeg es them nyiaj yug menyuam (child support).

Qhov pab kom paub tias cov nyiaj yug menyuam (child support) yuav tau them ntau npaum cas tej zaum yuav kom koj them, koj yeej siv tau qhov online no los laij seb koj yuav raug them nyiaj yug menyuam (child support) npaum cas hauv http://childsupportcalculator.dhs.state.mn.us/ (lus Askiv xwb).

Koj yuav tsum tau paub seb koj khwv nyiaj (gross income) tau ntau npaum cas, tus niam txiv sab tod khwv nyiaj (gross income) tau ntau npaum cas, thiab cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam kom thiaj li paub siv lub laij lej los ntsuas.  Nyeem cov kev cob qhia.  Lawv mam li qhia koj siv thiab cov ntaub ntawv twg koj yuav tsum muaj.  Koj yim sau tau ntau rau hauv daim ntawv, ces yim qhia kom tau meej zog rau koj.

Saib phau ntawv “Ntsig Txog Nyiaj Yug Tus Menyuam” kom paub ntau dua txog them nyiaj yug menyuam (child support).

Ua Se Income Tax Dependency Exemptions
Yog tus niam/txiv tau tus menyuam nrog nws ntau tshaj ib nrab xyoo (183 hnub lossis tshaj), lawv muaj cai muab tus menyuam ua tau “dependency exemption” thiab suav tau menyuam thaum lawv ua se.

Tus niam txiv sab tod es tsis tu tus menyuam (non-custodial parent) yuav ua tsis tau se dependency exemption rau tus menyuam tshwj tsis yog tias:

  • muaj ib daim ntawv sau cia pom zoo txog ntawm ob tog
  • Daim ntawv nrauj Judgment and Decree tau teev tias tus niam txiv tsis tu tus menyuam (non-custodial parent) yeej ua tau se dependency exemption rau cov menyuam thaum lawv ua se. Tus niam/txiv uas tau tus menyuam nrog nyob yuav tsum kho npe rau daim ntawv los ntawm Internal Revenue Service (IRS) uas muab qhov “dependency exemption” rau tus niam/txiv uas tus menyuam tsis nrog nyob.

Thaum yuav txiav txim hais tias faib qhov “dependency exemption” thiab tus menyuam rau leej twg ua se, tus kws txiav txim saib:

  • nyiaj txiag ntawm ob leeg
  • se qhov “tax exemption”/menyuam rau ib tug niam/txiv yuav zoo li cas THIAB
  • yog ib tug niam/txiv yuav tau kev pab los ntawm qhov “tax exemption” lossis tau menyuam ua se. Piv txwv, ib co niam/txiv khwv tau nyiaj tsawg dhau lawm ces lawv tsis tas them se rov qab. Tus niam/txiv no yuav tsis tau kev pab npaum li tus niam/txiv khwv tau nyiaj ntau tshaj.

Sau cia: Minnesota muaj ib txoj cai tshiab nthuav Child Tax Credit rau cov tsev neeg tau nyiaj-tsawg, muab txog li ntawm $1750 rau ib tug menyuam rau tej txhia neeg nyob hauv Minnesota uas muaj tus ITIN (naj npawb ua se).

Feem ntau, tus kws txiav txim plaub yeej hais kom ob tug niam txiv faib lossis sib hloov muab cov menyuam ua se. Piv txwv, Niam/txiv A muab tus menyuam no ua se ib xyoo, ces tus niam/txiv B muab tus menyuam tod ua se. Lossis cov niam txiv siv pauv muab menyuam ua se kom ib xyoo ib leeg ua se ib zaug. 

Tus kws txiav txim yuav kom tus niam txiv them nyiaj hli yug menyuam raws sijhawm ua ntej pub nws muab tus menyuam los ua se.

Nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) (Alimony)

Cov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) yog cov nyiaj them mus pab txhaw tus qhub txij nkawm.  Ib tug niam txiv twg yeej nug tau kom muaj nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance).  Lub tsev hais plaub yeej tsis hais kom muaj qhov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) tshwj tsis yog tias ib tug niam txiv yuav tsum tau kev pab thiab tus niam txiv sab tod yeej muaj peev xwm them taus.  Cov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) kuj yuav hais kom them rau los ntawm ntau qhov laj thawj.  Cov no kuj muaj xws li kev xiam oos qhab, muaj mob, los yog ib tug niam txiv tsis ua hauj lwm tau ntau lub xyoos los tu nkawv tus menyuam.  Yog tias qhov nyiaj khwv tau ntawm koj thiab koj tus txij nkawm sib txawv deb, koj kuv yuav tau qhov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) kom pab tau koj.

Qee rooj plaub, lub tsev hais plaub kuj yuav hais kom muaj cov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) rau ib lub sij hawm tsis ntev thaum tus niam txiv rov mus kawm ntawv los yog xyaum ib txoj hauj lwm.  Qhov no hu hua nyiaj them rau tus txij nkawm ib ntus xwb (temporary spousal maintenance).  Qhov nyiaj them rau tus txij nkawm ib ntus xwb (temporary spousal maintenance) kuj yuav tau txais yog tias lub tsev hais plaub nrhiav tau tias tus txij nkawm yuav tsum tau kev pab yuav tsis muaj peev xwm pab nws tus kheej kom txaus.  Lub tsev hais plaub xam tej yam xws li hnub nyoog, kev noj qab nyob zoo, kev kawm ntawv, keeb kwm ua hauj lwm, thiab paub ntau yam hauj lwm thaum los txiav txim txog cov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance)

Yog koj pom zoo zam (waive) tsis yuav qhov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance), koj rov qab tsis tau tuaj hais kom lub tsev hais plaub thiab nug kom tau qhov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) lwm hnub.  Yog koj nub lub tsev hais plaub koj nws muag caub cia “reserve” qhov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance), lub tsev hais plaub tsis hais kom them qhov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) tam sim no, tabsis tej zaum yav tom ntej no kuj muaj.

Sib faib khoom (property)

Tag nrhov cov khoom (property) es khub niam txiv muaj thaum nkawd siv yuav hu ua "marital property." Marital property kuj yog:

· Tsheb

· rooj tog, khaub ncaws, khoom siv fai fab electronics, lwm yam khoom vaj khoom tsev (hu ua personal property)

· nyiaj nyob hauv checking/savings accounts, stocks, retirement accounts

· tsev los yog tsev pw pem hav zoov (hu ua real property)

Nws tsis tseem ceeb leej twg lub npe nyob rau phau ntawv yuav tsev (title) los yog leej twg yog tus yuav. Ob leeg yeej muaj cai sib npaug zos los txeeb cov khoom Marital property. Cov khoom Marital property yuav tsum tau sib faib koj ncaj ncees. Feem ntau, ncaj ncees yog sib npaug zos. Lub tsev hais plaub txiav txim siab seb cov khoom ntawd raug tus nqi puas tsawg thiab ua zoo sib faib kom nkawd ib leeg tau ib nrab ntawm qhov nqi ntawm cov khoom. Yog ib txij nkawd lam tau lam siv tsev neeg cov nyiaj, los yog siv tej vaj tse los yog muab tej vaj tse yam tsis raug cai, lub tsev hais plaub kuj yuav txiav txim kom tus txij nkawd sab tod tau khoom ntau dua kom sib npaug li qhov nws tau lam tau lam siv lawm. Yog ib tug txij nkawm muaj ib qho kev xiam oos qhab, lub tsev hais plaub kuj yuav txiav txim koj tus txij nkawd muaj kev xiam oos qhab kom nws tau ntau qhov khoom zog.

Piv txwv, yog tias muaj ob lub tsheb, feem ntau ib leeg yeej tau ib lub. Qhov no yeej muaj tseeb yog tias ob lub tsheb yeej tseem nyob tus nqi yuav luag sib npaug. Yog tias muaj ib lub tsheb xwb, lub tsev hais plaub yuav muab rau tus niam txiv es yuav tsum tau muaj lub tsheb ntawd dua. Lub cov khoom ntawm ntiaj tug personal property kuj yuav muab rau tus niam txiv sab tod kom tag nrho nkawd ob leeg tau cov nyiaj es muab ntaus nqi kom sib npaug zos. Cov nyiaj hauv Retirement accounts thiab whole life insurance policies kuv yog khoom property ib yam nkaus.

Yog tias koj yog tus tswv ntawm koj lub tsev los yog lwm thaj av, cov khoom property no yuav tsum tau muab faib kom ncaj ncees. Lub tsev hais plaub kuj yuav hais kom muab cov khoom property no muab koj neb ib leeg twg thiaj li tau qhov nyiaj kom sib npaug zos. Lub tsev hais plaub kuj yuav hais kom muab lub tsev rau ib tug txij nkawm thiab muab lwm qhov khoom property rau lwm tus txij nkawm, xws li cov nyiaj hauv retirement accounts, es muaj nyiaj ntau ib yam li cov nyiaj muag tau ntawm lub tsev. Lossis tus kws txiav txim muaj feem yuam kom tus txij nkawm uas nyob hauv lub tsev “them nyiaj” rau tus niam/txiv sab tod. Qhovno txhais tau tias tus txij nkawv yuav tsum muab lub tsev rov mus ua ntawv qiv nyiaj dua los mus them tus txij nkawv sab tod nws npaug. Yog lub tsev hais plaub ntseeg tias nws yuav yog ib qho muaj txiaj ntsim zoo rau cov menyuam nyob rau hauv lub tsev, nws kuj yuav tso cai rau cov menyuam thiab tus niam txiv es tu cov menyuam (custodial parent) kom lawv nyob twj ywm hauv lub tsev kom txog thaum cov menyuam muaj 18 lub xyoos. Ces khub txij nkawm mam li muag lub tsev thiab faib cov nyiaj nkawd muag tau.

“Non-marital property” yog cov khoom es yog ib tug txij nkawm li ua ntej nkawd sib yuav. Ib qho khoom plig los yog ib qho qub txeej qub teg tau los ntawm nws cov pog yawg rau ib tug niam txiv thaum lub caij nkawd sib yuav los kuj yog cov khoom Non-marital property thiab. Piv txwv, yog tias ib tug txij nkawd twg nws niam thiab txiv tag sim neej thiab tus txij nkawd ho tau lub tsev cabin, lub tsev cabin yog tus txij nkawm ntawd li khoom Non-marital property. Tus txij nkawm ntawv yuav khaws lub tsev cabin thaum nkawd sib nrauj. Ib qho ntawm cov nyiaj muab rau koj vim koj raug mob pem hauj lwm personal injury los yog worker’s compensation kuj yuav yog khoom Non-marital property thiab.

Yog koj muaj pov thawj qhia tau tias ib qho khoom koj li mas yog cov khoom Non-marital property, lub tsev hais plaub feem ntau yeej muab qhov khoom property ntawd rau koj. Lub tsev hais plaub kuj muab cov khoom Non-marital property rau tus txij nkawm es tsis yog tus tswv es yog tsawg zaus tshaj plaws, xws li yog qhov no yuav ua rau tsis muaj kev ncaj ncees ntawm ib tug qhov kev txom nyem.

Cov khoom hauv vaj hauv tsev (household goods) feem ntau yeej sib faib los ntawm ib khub txij nkawm los yog hauv lub tsev hais plaub yam tsis tas muab lawv xam tias yog cov khoom marital or non-marital property.

Sib faib nuj nqis

Ntawm qhov kev sib nrauj lub tsev hais plaub txiav txim seb tus txij nkawm tuwg yog tus them cov nqi tshwm sim thaum tseem sib yuav. Nuj nqi yog ib co nyiaj tiv rau lwm tus neeg los yog tiv rau ib lub tuam txhab. Nuj nqis kuj yog:

· Nuj nqi daim credit card

· nuj nqi txais them nqi kawm ntawv

· nyiaj txais yuav tsev

· nyiaj txais yuav tsheb

· nqi kuaj/kho mob

Txoj cai lij choj hais kom yuav tsum muab faib kom sib npaug zos “equitably.” Feem ntau, qhov no txhais tau tias sib luag, tiamsis tsis yog tag txhua zaus.

Lub tsev hais plaub luj xyuas ob peb yam thaum muab cov nuj nqis no faib:

  • Leej twg yog tus ib txwm them qhov nuj nqi?
  • Leej twg yog tus tau txais txiaj ntsim los ntawm qhov ntawd?
  • Qhov nuj nqis puas yog ib qho txawv txav ntawm lub neej sib yuav? Lossis raws li yeej yog txoj kev ib txwm siv nyiaj?
  • Puas yog tias qhov nuj nqi no twb xub muaj ua ntej sib yuav, thaum tseem sib yuav, los yog tom qab nkawd sib faib nyias nyob nyias? Nuj nqi muaj ua ntej sib yuav yog tus txij nkawm ntawd lub luag haujlwm.
  • Nkawd ob leeg khwv tau nyiaj li cas? Ib tug txij nkawm puas muaj peev xwm them tau ntau dua tus sab tod.
  • Nkawd ob leeg muaj khoom (assets) ntau npaum cas? Piv txwv, yog ib tus txij nkawm tau lub tsheb thaum muab sib faib, feem ntau lawv yuav yog tus them rau lub tsheb qhov nqi.

Feem ntau, nyiaj qiv kawm ntawv nyob nrog tus txij nkawm ua tsim qhov nuj nqi ntawm.

Nco ntsoov: Txawm tias lub tsev hais plaub txiav txim tias ib tug txij nkawm yuav tsum tau them qhov nqi tiv, ob leeg ntawm khub niam txiv kuj tseem raug foob tau los ntawm tus neeg los yog lub lag luam es nkawd tiv nyiaj (the creditor). Tus creditor kuj tseem coj tau nkawd ob leeg mus hauv tsev hais plaub. Yog koj tus qub txij nkawm tsis them nws qhov nuj nqis es tau hais kom lawv yuav tsum them thaum sib nrauj, koj yeej siv tau txoj cai xws li foob tau nws. Saib hauv “Yuav ua cas yog kuv tus txij nkawm yav tag los tsis ua raws li daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree?” ntawm Tshooj 4 kom paub ntau dua. 

Yog Koj Raug Yuam Tiv Nqi los Ntawm tus Khub Ua Phem

Nyob rau 2023, Minnesota muaj ib txoj cai lijchoj tshiab hu ua “Coerced Debt Law” Txoj cai Yuam Tiv Nqi uas tej zaum yuav pab tau ib tug neeg tau raug ua phem rau yog hais tias tus khub ua phem nyiag tus neeg raug ua phem rau cov ntaub ntawv mus tiv nqi lossis yuam, hawv, lossis hem kom tus neeg raug ua phem rau mus tiv nqi nws tsis xav tau. Txoj cai lijchoj siv rau cov nqi yuam pib thaum 2024. 

Txoj cai lijchoj ua kom txhuam cai yuam ib tug neeg raug ua phem rau hauv tsev los mus tiv nqi lawv tsis tau tsaus siab ua. Yog ib tug neeg raug ua phem rau muaj cov nqi li no, lawv muaj feem hais kom tus kws txiav txim plaub muab cov nqi tshem tawm.  Yog tug neeg raug ua phem rau muaj povthawj tias cov nqi yog yuam, tus kws txiav txim plaub muaj cai txiav txim hais tias:

  • Tug neeg raug ua phem rau tsis tiv cov nqi
  • Ib daim ntawv txiav txim (“txiav txim”) hais tias muab tshem tawm qhov hais tias tus neeg raug ua phem rau tiv nqi 
  • Tshem tawm rooj plaub uas tus tswv qiv nyiaj tau foob tus neeg raug ua phem rau.

Ua ntej yuav mus hais plaub, tug neeg raug ua phem rau yuav tsum qhia tus tswv qiv nyiaj hais tias cov nqi yog “yuam” thiab muaj ib lossis ntau tshaj cov ntawv no nrog:

  • daim ntawv tub ceev xwm sau 
  • daim ntawv koj ua rau Federal Trade Commission hais tias nyiag ntaub ntawv ua koj 
  • Daim ntawv sib nrauj qhia hais tias qhov nqi tiv yog yuam lossis daim ntawv povthawj los ntawm ib tus kws tawm tswv yim lossis kws kho mob hais tias qhov nqi tiv yog yuam xwb.

Tom qab txais tau daim ntawv, tus tswv qiv nyiaj yuav tsum qhia rau tus neeg raug ua phem rau hais tias seb tus tswv qiv nyiaj yuav nres lossis tsis nres txoj kev sau qhov nqi tiv.

Tus kws txiav txim plaub mas li txiav txim hauv daim ntawv sib nrauj txog qhov “nqi yuam” ntawm ob tog thiab faib cov nqi raws li cov kev tshawb pom ntawd. Nco tsoom hais tias daim ntawv sib nrauj xwb tshem tsis tau tus txij nkawm qhov luag haujlwm rov los them ib tug nqi. Qhov cai lijchoj no muab sijhawm rau tus neeg raug ua phem rau kom tsis txhob rov tau them qhov nqi yog hais tias raug yuam los ntawm tus khub ua phem.

Kom Muaj Ntawv pov fwm txoj sia (Insurance Coverage)

Muaj Ntawv Kho mob rau cov menyuam

Yog ob leeg niam txiv yeej muaj cov ntaub ntawv kho mob thiab kho kaus hniav pem lawv qhov chaw ua hauj lwm los yog ntawm union, lub tsev hais plaub hais kom tus niam txiv es muaj daim ntawv kho mob zoo zog kom muaj daim ntawv kho mob rau tus menyuam. Yog tias ib leeg ntawm kub txij nkawm muaj daim ntawv kho mob, lub tsev hais plaub hais koj tus niam txiv ntawd kom nws muaj daim ntawv kho mob rau tus menyuam. Tabsis qhov nqi them rau daim ntawv kho mob yuav muab faib rau nkawd ob leeg them es yog ib feem ntawm qhov kev pab them nqi kho mob medical support. Qhov nqi ib tug niam txiv them nyob ntawm seb lawv khwv tau nyiaj ntau npaum cas.

Qee zaus, ob leeg niam thiab txiv yeej tsis muaj daim ntawv kho mob pem hauj lwm. Los yog cov ntawv kho mob peb hauj lwm los yog union kim dhaum lawm.

Yog tias tsis muaj ntaub ntawv kho mob kom yuav tau, lub tsev hais plaub yuav hais kom ib tug niam txiv yuav tsum tau ua ntawv thov kev pab kom tau daim ntawv kho mob hu ua Medical Assistance (MA) los yog Minnesota Care rau tus menyuam. Cov no yog kev pab los ntawm tsoom fwm es pab them cov nqi kuaj mob. Yog niam thiab txiv ob leeg puav leej tau Medical Assistance, nkawv yuav tsis tau them lub xeev rov qab rau nqi kho mob.

Lub tsev hais plaub kuj hais ob tug niam txiv yuav tsum tau them cov nqi es daim ntawv kho mob tsis them. Cov nqi no feem ntau muab faib rau ob tug niam txiv them. Qhov them ntau thiab tsawg nyob ntawm seb khwv tau nyiaj ntau npaub cas.

Ntawm kho mob rau koj tus qub txij nkawm

Tom qab sib nrauj tag lawm, ib tug txij nkawm twg yuav tsum tau muaj thiab them rau lawv daim ntawv kho mob. Lub tsev hais plaub kuj yuav hais kom ib tug niam txiv pub tus niam txiv sab tod koom nrog nws daim ntawv kho mob, tabsis qhov no mas tswj tsawg thiaj li muaj xwb. Feem ntau cov tuam txhab muab daim ntawv kho mob tsis tso cai rau cov qub txij nkawm es kam them rau lawv qhov kev kho mob. Yog koj tus qub txij nkawm nrhiav tsis tau ntawv kho mob ntawm lawv tus kheej thiab qhov coverage tseem muaj nyob ntawm tus tub qub txij nkawm lub chaw hauj lwm, lub tsev hais plaub kuj yuav hais koj muaj daim ntawv kho mob no ntxiv mus. Nkawd ob leeg kuj yuav raug them cov nqi.

Ntawv pov fwm txoj sia

Yog lub tsev hais plaub hais kom them nqi yug tus menyuam (child support) los yog them nyiaj rau tus txij nkawm (spousal maintenance), lub tsev hais plaub kuj yuav koj kom tus niam txiv es es raug them (obligor) kom nws ceev daim ntawv pov fwm txoj sia kom muaj twj ywm. Yog tus neeg raug them (obligor) tag sim neej, cov menyuam los yog tus txij nkawm yuav tau cov nyiaj pov fwm txoj sia kom them tau rau cov nyiaj qhaj ntawm cov nqi yug tus menyuam (child support) los yog them nyiaj rau tus txij nkawm (spousal maintenance).

Yog tias phau ntawv pov fwm txoj sia muaj nyiaj cash value, lub tsev hais plaub yuav muab phau ntawv pov fwm txoj sia no rau ob tug niam txiv tus twg los tau los ua tus tswv, ib yam nkaus li lwm cov khoom (property) ntawm ob leeg li.

Tshooj 3: Cov Kauj Ruam ib theem zuj zus ntawm ib Rooj Plaub Sib Nrauj

Cov kauj ruam ib theem zuj zus ntawm ib rooj plaub sib nrauj yog li cas?

Ntau kauj ruam npaum cas rau rooj plaub sib nrauj kuj nyob seb koj thiab koj tus qub txij nkawm neb puas muaj kev pom zoo rau txhua yam, seb koj tus qub txij nkawm puas teb cov ntaub ntawv mus rau lub tsev hais plaub, thiab lwm yam es coj los mus soj ntsuam. Hauv qab no yog cov kauj ruam koj kuj yuav siv tau los ntawm 3 txoj kev ib txwm siv rau ib rooj plaub sib nrauj es muaj. Daim ntawv txiav txim rau kev sib nrauj hu ua The Judgment and Decree yog kauj ruam kawg ntawm qhov kev sib nrauj. Nco ntsoov, cov nov tsuas yog piv txwv xwb. Koj rooj plaub kuj yuav txawv.

Piv Txwv 1: Koj thiab koj tus qub txij nkawm pom zoo rau tag nrho cov teeb meem

· Kauj ruam 1: daim ntawv sib koom Joint Petition kos npe los ntawm ob tog

· Kauj ruam 2: daim ntawv sib koom Joint Petition xa mus rau hauv lub tsev hais plaub

· Kauj ruam 3: Mloog rooj plaub sab laj Final Hearing (yog tias yuav tsum tau muaj)

· Kauj ruam 4: Daim ntawv xaus kev sib yuav Judgment & Decree

Piv txwv 2: Koj tus qub txij nkawm tsis teb thaum koj xa cov ntawv

· Kauj ruam 1: Nqa cov ntawm hais plaub hu ua Summons, Petition and Financial Affidavit mus cev rau (Served)

· Kauj ruam 2: Default – Tsis Teb Xa mus cev kiag rau txog lossis Tsev hais plaub tau txais lawm

· Kauj ruam 3: Daim ntawv thov kom muaj mloog rooj plaub sab laj (Default Papers Filed Requesting Hearing)

· Kauj ruam 4: Mloog Rooj Plaub Sab Laj Zaum kawg (yog tias yuav tsum muaj)

· Kauj ruam 5: Daim ntawv xaus kev sib yuav Judgment & Decree

Piv txwv 3: Koj thiab koj tus qub txij nkawm TSIS pom zoo tag nrho rau cov teeb meem

· Kauj ruam 1: Nqa cov ntawm hais plaub hu ua Summons, Petition and Financial Affidavit mus cev rau (Served)

· Kauj ruam 2: Teb thiab/los yog Tawm Tsam Daim ntawv Foob (Counter Petition)

· Kauj ruam 3: Kev sab laj Initial Case Management Conference (ICMC)

· Kauj ruam 4: Kev sib khom hu ua Alternative Dispute Resolution (ADR): Mediation los yog Early Neutral Evaluation (ENE)

· Kauj ruam 5: Kev sab laj Temporary Relief (Motion) Hearing

· Kauj ruam 6: Kev soj ntsuam seb leej twg yog tus muaj cai txiav txim rau tus menyuam, Tshawb tau, thiab tus neeg xaiv tsa saib xyuas tus menyuam (Custody Evaluation, Discovery, Guardian ad Litem investigation)

· Kauj ruam 7: Sib tham ua ntej hais rooj plaub muaj yeej muaj swb (Pre-trial Conference)

· Kauj ruam 8: Rooj plaub hais muaj yeej muaj swb

· Kauj ruam 9: Daim ntawv xaus kev sib yuav Judgment & Decree

Yuav ua cas yog hais tias wb ob leeg pom zoo txog txhua qhov teeb meem ntawm qhov sib nrauj?

Yog ob tug txij nkawm pom zoo tag nrho rau cov teeb meem koj kuj muab tag nrho cov kev pom zoo sau rau ib daim ntawv thiab xa mus rau lub tsev hais plaub kom tso cai rau cov kev pom zoo. Daim ntawv sau txog cov kev pom zoo no hu ua Joint Petition. The Joint Petition yuav tsum muaj tag nrho cov kev pom zoo txog tag nrho cov teeb meem ntawm qhov kev sib nrauj. Saib “Tshooj 2: Cov teeb meem twg yog cov lub Tsev Hais Plaub txiav txim thaum muaj kev Sib Nrauj” txog cov teeb meem ntawm kev sib nrauj. 

Lub tsev hais plaub muaj cov ntawv koj sau tau thiab xa tau mus hauv tsev hais plaub. Saib “Kuv sawv cev puas tau rau kuv tus kheej?” ntawm Tshooj 1 kom paub ntau dua txog qhov es muab tau cov ntawv no. Yog tias koj tsis siv qhov “Guide and File” option, cov ntawv koj nqus tawm los hu ua “Joint Petition with Children” los yog “Joint Petition without Children.”

Daim ntawv Summons and Petition

Tus txij nkawm es pib qhov kev sib nrauj hu ua tus petitioner. Tus txij nkawm sab tod hu ua tus respondent. Tus petitioner thiab tus respondent yog ob tug “parties” ntawm qhov kev sib nrauj.

Kom pib tau qhov kev sib nraug tus neeg petitioner ua cov ntawv xaus kev sib yuav hu ua “Summons and Petition for Dissolution of Marriage.” Daim ntawv Summons yog ib daim ntawv raug cai qhia rau tus respondent to nws teb (answer) daim ntawv nrauj tsis pub dhau 30 hnub. Daim ntawv Petition yog ib daim ntawv raug cai muab cov ntaub ntawv tseeb ceeb rau lub tsev hais plaub qhiia txog nkawd ob leeg (parties) thiab qhia rau lub tsev hais plaub txog qhov lawv xav kom cov teeb meem no txiav txim li cas rau. Cov kev txiav txim siab ntawm lub tsev hais plaub yuav txiav txim no hu ua relief. Daim ntawv Petition kuj qhia rau lub tsev hais plaub txog qhov kev txiav txim siab (relief) lawv xav tau.

Daim ntawv nrauj Summons and Petition yuav tsum tau muab rau tus respondent yam li ib qho txawv. Qhov no hu ua service of process, los yog service. Qhov no txhais tias ib tug es tsis yog koj nqa daim ntawv thiab cev kiag rau tus respondent. Koj yuav tsum tau hais kom tus tub ceev xwm los yog ib tug neeg laus – tsis yog koj – cev (serve) daim ntawv nrauj Summons and Petition. Tej zaum kuj yuav muaj ib qho nqi yog tias koj siv ib tug tub ceev xwm. Koj yuav tsum tau nqa daim ntawv mus rau tub ceev xwm los yog mus rau tus neeg laus no ntawm koj tus kheej. Tus neeg uas cev daim ntawv rau tus raug foob yuav tsum tau kho npe rau ib daim ntawv qhia tias nws xa daim ntawv hnub twg. Qhov no hu uas ib daim “Affidavit of Service."

Ib qhov kev sib nrauj pib tau li raws txoj cai lawm thaum tus respondent tau txais daim ntawv sib nrauj Summons and Petition.

Yog tias tus neeg respondent tsis teb tuaj li ntawm 30 hnub, nws yuav poob rau qhov default. Qhov no txhais tau tias tus neeg petitioner (tus txij nkawm xav tau qhov kev sib nrauj) kuj yuav tau kev pom zoo rau qhov kev sib nrauj yam tsis tas muaj kev xav los ntawm tus neeg respondent.

Tom qab daim ntawv Summons and Petition tau muab (served) rau nkawd ob leeg (parties) lawm nkawd ob leeg txwv tsis pub kom muab tej vaj tse muag los yog tshem tawm los yog hais lus saib tsis taus ib tug twg. Nkawd ib leeg twg yuav tsum taus nyiaj ceev nyiaj cov ntawv pov fwm tsev neeg. Yog ib tug txij nkawm siv nyiaj uas yog ob leeg tug tom qab tau txais tsab ntawv “Summons,” tej zaum nws yuav tau piav rau tus kws txiav txim hais tias vim li cas nws hos siv cov nyiaj.

Yuav ua cas yog kuv tsis paub tias tus neeg respondent nyob qhov twg lawm?

Yog koj tsis puab tias tus neeg respondent nyob qhov twg lawm thiab yeej nrhiav tsis tau, nug kom daim ntawv no muab nqa kom mus txog nws es yog siv lwm txoj hauv kev. Qhov no hu ua “alternate service”. Koj yeej muab tau daim ntawv foos no tau hauv lub tsev hais plaub lub vas sab ntawm www.mncourts.gov/GetForms.aspx?c=15&p=60 (lus Askiv xwb). Koj kuj nug tau ntawm qhov chaw Self-Help Center kom pab koj nub kom tau qhov kev nqa ntawv mus es yog siv lwm lub tswv yim (alternate service).

· Xa daim ntawv nrauj Summons and Petition hauv pais xab nis mus tom nws lub tsev, mus rau ib tug txheeb ze lub tsev, los yog qhov chaw nyob tom nws hauj lwm

LOS YOG

· Luam ib daim ntawv ceeb toom rau hauv ntawv xov xwm.

Qhov pab xa ntawv tshwj xeeb no pib cov txheej txheem rau cov rooj plaug es nqa tsis tau mus cev kiag rau tus neeg respondent. Xa mus cev kiag rau txog lossis Tsev hais plaub tau txais lawm.

Teb lus thiab Tawm Tsam Counter-Petition

Yog tias tus neeg respondent tsis pom zoo rau kev txiav txim (relief) es tus neeg petitioner nug kom tau, tus neeg respondent kuj ua tau daim ntawv teb lus thiab tawm tsam (Answer and Counter-Petition) nqa mus rau (serve) thiab xa mus hauv tsev hais plaub.

Qhov Answer yog qhov tus neeg respondent qia lub tsev hais plaub txov cov nqi lus nyob rau daim ntawv petition lawv ntseeg tias muaj tseeb los tsis muaj tseeb. Qhov Counter-Petition qhia rau lub tsev hais plaub txog qhov tus neeg respondent xav kom lub tsev hais plaub txiav thiab vim li cas. Qhov lub teb Answer yeej xa tau hauv pais xab nis mus rau tus neeg petitioner (los yog tus petitioner tus kws lij choj). Tsis tas yuav kom muaj neeg nqa mus cev kiag (served).

Yog tias tus neeg respondent tau txais daim ntawv Petition thiab pom zoo rau txhua yam nyob rau hauv, nkawd ob leeg (parties) kuj sau tau ib daim ntawv pom zoo (hu ua stipulation) thiab xa rau lub tsev hais plaub.

Cia Li Swb (Default)

Yog tias tus neeg respondent tsis teb daim ntawv Petition li ntawm 30 hnub tom qab lawv tau txais daim ntawv (served), tus neeg respondent cia li swb (default). Tus neeg petitioner qhia rau lub tsev hais plaub tias nws tus qub txij nkawm tsis teb nws daim ntawv petition. Yog tias yuav tsum tau muaj, lub tsev hais plaub teem caij rau qhov kev sab laj txog default hearing. Lub tsev hais plaub teem caij rau ib qho kev sab laj txog default hearing yog tias ob leeg (parties) muaj menyuam thiab tsis muaj kws lij choj sawv cev rau nkawd. Tus neeg petitioner tsa tes cog lus thiab hais qhia qhov tseeb (sworn under oath and testifies) tag nrho txhua yam tseem ceeb rau lub tsev hais plaub kom txiav txim tau rau qhov relief ntawm daim ntawv Petition. Feem ntau ntawm coj plaub qhov kev mloog sab laj mas sai sai thiab yooj yim xwb. Feem ntau ntawv cov lus nug ces tsuas teb “yog” los “tsis yog.” Tus neeg txiav txim kos npe rau daim ntawv nrauj Judgment and Decree es yeej npaj ua ntej los ntawm tus neeg petitioner los yog lawv tus kws lij choj.

Kev sib nrauj ces los xaus thaum tus lub tsev hais plaub cov nteeg tswj ntaub ntawv zwm “entered” daim ntawv sib nrauj Judgment and Decree no rau hauv lawv lub computer. Daim ntawv sib nrauj Judgment and Decree muaj qhov kev txiav txim siab zaum kawg ntawm lub tsev hais plaub. Tej thaum nws yuav siv sij hawm ntev li ib lub lim tiam los yog ntev dua tom qab qhov kev sab laj default hearing ces daim ntawv sib nrauj Judgment and Decree mam li muab zwm cia rau hauv computer.

Yuav kom luam tau ib daim qauv kos npe rau thiab rau muab zwm cia ntawm daim ntawv nrauj Judgment and Decree mus rau hauv lub tuam tsev department of your county courthouse.

Qhov kev sib tham thawj zaug Initial Case Management Conference (ICMC)

Tom qab koj uas koj cov ntaub ntawv sib nrauj tej zaum tus kws txiav txim yuav teem ib rooj sib tham Case Management Conference (ICMC). Koj yuav tau ib daim ntawv ICMC data form. Txawv zos counties muaj cov cai txawv txog daim ntawv ICMC data form. Koj lub zos county kuj xav kom muab xa hauv pais xab nis mus rau lawv ua ntej, los yog koj kuj nqa tau nrog koj mus hnub es koj muaj kev sib tham thawj zaug ICMC. Saib koj daim ntawv kom paub txog tej yam koj yuav tsum tau ua. Nco ntsoov luam ib daim rau tus neeg sab tod, los yog rau lawv tus kws lij choj thiab.

Qhov ICMC yog koj thawj zaug tswm hauv lub tsev hais plaub Family court. Nws tshwm sim li 3 mus rau 4 lub lim tiam tom qab koj xa ntawv mus.

Qhov ICMC yog thawj zaug sib tham es tsis muab cov lus teev cia nrog rau tus neeg txiav txim, koj, tus neeg sab tod thiab koj cov kws lij choj yog tias koj muaj. Lub tswv yim yog rau txhua tus kom lawv muaj lub hwv tsam hais lus yam tso siab lug thiab sib khom kom haum ntawm cov teeb meem kom ntau li ntau tau. Nws tsis yog lub sij hawm rau lub tsev hais plaub mloog neb cov lus sib cav los yog los txiav txim. Nws yog ib lub sij hawm rau koj mus ntsib tus neeg txiav txim los yog tus kas mab kas (referee) es raug xaiv los tswj koj rooj plaub.

Yog hais tias tseem muaj cov teeb meem es sib khom tsis sib haum thaum sib tham ICMC, tus neeg txiav txim plaub kuj nug kom ob tog mus rau qhov mediation los yog ib qho Early Neutral Evaluation (ENE).

Ib co nroog tsis muaj ICMC’s, ces tus kws txiav txim mam li teem ib rooj plaub txawv hu uas, Scheduling Conference. Rau caum hnub tom qab tuaj foob rooj plaub hauv tsev hais plaub, ib tog yuav tsum tuaj ua daim ntawv Scheduling Statement. Koj mus muab tau cov ntaub ntawv hauv tsev hais plaub lub vas sab ntawm https://mncourts.gov/GetForms.aspx?c=18 . Tom qab qhov Scheduling Conference tus kws txiav txim mam li ua ib daim ntawv Scheduling Statement uas qhia tias hnub kawg ob tog yuav tsum tau ua kom raws.

Lwm Txoj Hauv Kev Sib Khom Txog Kev Sib Ceg (Alternative Dispute Resolution)

Ntawm cov rooj plaub es ob tog yeej tsis muaj kev pom zoo txog seb leej twg muaj cai los txiav txim rau tus menyuam (custody) los yog cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam, lub tsev hais plaub hais kom ob tog yuav tsum tau mus koom ib qho kev qhia orientation thiab education program. Tej co tsev hais plaub muaj cov kev kawm rau menyuam mus koom. Cov kev kawm qhia txog qhov hloov zoo thiab tsis zoo ntawm kev sib nrauj thiab qhov hloov ntawm tsev neeg thiab qhov txheej txheem ntawm kev sib hais plaub es muaj rau cov menyuam thiab tsev neeg. Nws kuj qhia ntxiv txog tiv thaiv cov sij hawm rau niam txiv saib cov menyuam kom tsis txhob muaj teeb meem thiab lwm txoj hau kev sib khom txog kev sib cav sib ceg.

Yog koj muaj laj thawj zoo tsis mus koom, koj yeej nug tau kom lub tsev hais plaub zam rau koj.

Yog koj hais tias koj raug tsim txom los ntawm tus txij nkawm, koj tsis tas yuav mus kawm nrog tus niam txiv ntawd thaum mus kawm ib hoob. Lub tsev hais plaub yuav tsum sau ib daim ntawv piav kom meej txog tias khub niam txiv no yuav mus kawm li cas thiaj li muaj kev nyab xeeb rau nkawd.

Nws muaj ib qho nqi them raws qhov koj ua tau nyiaj ntau thiab tsawg (sliding scale fee) rau qhov kev kawm no. Txawm li ntawd los, nws kuj yuav kawm dawb yog tias tsis kom koj them tus nqi xa daim ntawv nrauj.

Tsev hais plaub cov cai hais kom ob tog yuav tsum tau nrhiav lwm txoj hau kev los sim sib khom kom haum txog cov teeb meem ntawm lawv rooj plaub. Qhov Alternative Dispute Resolution (ADR) yog cov kev pab txawv kom sib khom kom muaj kev pom zoo. Nws tseem ceeb heev kom muaj kev sib pom zoo ntawm koj qhov kev sib nrauj. Ib tug neeg txiav txim yeej tsis paub txog koj tsev neeg zoo npaum li koj paub. Yog koj thiab koj tus txij nkawm muaj kev pom zoo ces koj yuav muaj kev tswj tau tej qhov kev txiav txim ntawm koj rooj plaub.

Yeej muaj kev pom zoo thaum ob tog sib yeem ib qho me me zuj zus. Koj yuav tsum tau mus rau qhov mediation los yog ENE yam qhib siab lug. Koj yuav siv sij hawm tsawg dua thiab siv nyiaj tsawg dua yog koj thiab lwm tus neeg sab tod koom tes uake los txiav txim txog cov teeb meem ntawm koj rooj plaub.

ADR yog nyob ntawm koj yeem thiab yeej tsis pub leej twg paub. Koj sib tham dabtsi hauv ADR, txawm tias yog mediation los yog ENE, yeej tsis muaj qhia rau lub tsev hais plaub.

Social Early Neutral Evaluation (SENE) yog ib qho txheej txheem tej co tsev hais plaub sim siv los sib khom txog seb leej twg yog tus muaj kev txiav txim siab rau tus menyuam thiab cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam (custody and parenting time) sab nraum lub tsev hais plaub. Qhov SENE yog tswj los ntawm 2 tug neeg tshuaj ntsuam xyuas evaluators nyob nruab nrab es keev ua hauj lwm paub cov cai ntawm tsev neeg. Lawv kuj yog cov kws lij choj los yog cov kws phychologists. Ib lub zos county twg muaj lawv cov txheej txheem, cov sij hawm (timeline), thiab tus nqi thiab muaj daim ntawv teev cov npe ntawm cov neeg tshuaj ntsuam. Koj thiab koj tus txij nkawm xaiv cov neeg tshuaj ntsuam ntawm daim ntawv teev cov npe es lub tsev hais plaub muab rau koj. Tib tug txij nkawm qhia rau tus neeg tshuaj ntsuam txog qhov lawv xav tau xws li qhov muaj kev txiav txim siab rau tus menyuam thiab cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam (custody and parenting time) thiab vim li cas. Tom qab hnov ob tog cov lus tag lawm, cov neeg tshuaj ntsuam qhia rau ob tog txog lawv qhov kev xav tias seb lub tsev hais plaub yuav txiav txim li cas yog tias nkawd mus sib hais muaj yeej muaj swb.

Financial Early Neutral Evaluation (FENE) yog ib qho txheej txheem sim los sib khom kom haum txog nyiaj txiag sab nraum lub tsev hais plaub. Qhov FENE yog tswj los ntawm ib neeg tshuaj ntsuam xyuas evaluator es keev ua hauj lwm paub cov cai ntawm tsev neeg. Tus neeg tshuaj ntsuam xyuas evaluator no tej zaum kuj yog ib tug kws lij choj los yog tus neeg tuav cov ntaub ntawv ntawm cov nyiaj. Ib tug FENE pab koj daws teeb meeb txog nyiaj txiag. Nyob rau hauv ib qhov kev sib nrauj, nws yuav lis txog them nyiaj yug menyuam (child support), nyiaj yug tus txij nkawm (spousal maintenance), sib faib khoom (xws li vaj tse thiab as, tsheb, los yog cov nyiaj retirement account), sib faib cov nuj nqi, thiab lwm yam teeb meem ntsig txog nyiaj txiag koj muaj.

Mediation yog ib txoj hauv kev sib khom kom haum hu ua ADR. Thaum muaj mediation, tus txij nkawm sim sib tham kom haum txog tej qho kev pom zoo ntawm lawv tus kheej nrog rau ib tug neeg thib peb nyob hauv nruab nrab hu ua mediator. Tus neeg nyob hauv nruab nrab hu ua mediator pab khub niam txiv sib tham txog lawv cov teeb meem, pab kom nkawd ho sib kho tej yam kom sib ntsib hauv nruab nrab kom tsis txhob nyhav rau ib tug twg thiab kom nkawd muaj kev pom zoo li qhov lawv xav tau.

Qhov ADR yeej pab tau vim nkawd ob leeg muaj kev pom zoo txog qhov sib tham tiav zoo tshaj li ib qho sib xub loj heev thiab muaj ib tug neeg txiav txim siab rau koj. Qhov Mediation txog seb leej twg yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam los yog cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam kuj pab tau zoo vim neb ob leeg yeej rov ua niam thiab txiv rau koj cov menyuam thiab neb ob leeg los daws tej teeb meem ntawm kev ua niam ua txiv rau cov menyuam uake.

Yog koj tsis nkag siab txog tej yam los yog tsis xav tias koj muaj cai npaum li koj tus txij nkawm, qhov mediation tsis ncaj ncees lawm. Koj yeej tsum tau qhov txheej txheem sib tham no thaum lub sij twg los tau yam tsis tau muaj kev pom zoo rau ib qhov dabtsi li. Koj tsuas yog sim sib khom kom haum. Yeej yuam tsis tau koj kom koj pom zoo rau ib qho dabtsi li.

Tej zaum koj yuav tsis pom zoo rau ENE los yog mediation yog tias:

· Koj ntshai tus neeg sab tov.

· Tus neeg sab tov tau tsim txom koj dua los lawm.

· Tus neeg sab tov muaj ib tug kws lij choj thiab koj tsis muaj.

· Koj xav tias koj qhia tsis tau ncaj qha txog koj tej kev txhawj xeeb tim ntsej tim muag ntawm ntawm tus neeg sab tov.

· Koj xav tias tus neeg sab tov yuav tsis muaj kev ncaj ncees.

Kev Pab rau Niam Txiv Txoj Kev Kawm (Parent Education Program)

Nyob rau tej rooj plaub khub niam txiv uas muaj menyuam thiab tsis muaj kev pom zoo txog seb leej twg yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam los yog cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam, lawv yuav tsum tau mus kawm txog kev sib nrauj hu ua divorce education program. Tej cov kev kawm muaj nyob hauv online, tej co kawm tim ntsej tim muag. Lub tsev hais plaub muab cov ntaub ntawv qhia rau koj kom paub mus nrhiav cov kev kawm no.

Cov kev kawm no qhia txog kev tshwm sim zoo thiab tsis zoo ntawm qhov kev sib nrauj thiab ib rooj plaub es muaj txog menyuam thiab tsev neej. Nws kuj qhia txog cov tswv yim kom tiv thaiv tau cov sij hawm saib rau niam txiv saib cov menyuam es muaj kev tsis sib haum thiab lwm txoj hauv kev los sib khom kom haum txog tej qho kev sib cav.

Yog koj hais tias koj raug tsim txom los ntawm tus txij nkawm, koj tsis tas yuav mus kawm nrog tus niam txiv ntawd thaum mus kawm ib hoob. Lub tsev hais plaub yuav tsum sau ib daim ntawv piav kom meej txog tias khub niam txiv no yuav mus kawm li cas thiaj li muaj kev nyab xeeb rau nkawd.

Nws muaj ib qho nqi them raws qhov koj ua tau nyiaj ntau thiab tsawg (sliding scale fee) rau qhov kev kawm no. Txawm li ntawd los, nws kuj yuav kawm dawb yog tias tsis kom koj them tus nqi xa daim ntawv nrauj.

Ib Qhov Kev Sab Laj hu ua Temporary Relief Hearing

Thaum muaj ib qho teem meem yuav tsum tau sib khom kom tiav kom ntxov ntawm rooj plaub, ib tug neeg (party) yeej nug tau lub tsev hais plaub kom teem ib qho caij rau Ib Qhov Kev Sab Laj hu ua Temporary Relief Hearing. Qhov no kuj hu ua temporary motion hearing. Tej qho teeb meem yuav tsum tau muaj qhov kev txiav txim xuaj qhaus (temporary) kuj yog:

· Seb leej twg muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody)

· sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam (parenting time)

· nyiaj them nqi yug tus menyuam (child support)

· leej twg yuav nyob hauv lub tsev

· leej twg yuav yog tus siv tau lub (cov) tsheb

Tus neeg cov qhov no los hais (motion) hu ua moving party. Tus neeg sab tod hu ua responding party. Tus neeg responding yuav tsum tau cev kiag (served) daim ntawv motion paper rau nws, muaj daim ntawv Motion for Temporary Relief thiab ib daim Affidavit nrog thiab. Qhov motion no yog ib daim ntawv raug cai es qhia rau lub tsev hais plaub tias qhov kev txiav txim xuaj qhaus temporary relief lawv xav tau yog dabtsi los ntawm lub tsev hais plaub. Affidavits yog ib sob lus sau kos npe thaum tsa tes cog lus, qhia rau lub tsev hais plaub tias vim li cas lawv thiaj li xav kom muaj kev txiav txim.

Muaj ib qho sij hawm kom muab daim ntawv ceeb toom no rau tus neeg sab tod ua ntej qhov kev sab laj ntawm rooj plaub (before the hearing) es yuav tsum tau ua raws thaum nqa daim ntawv los yog teb rau daim ntawv motions. Daim ntawv motion yuav tsum tau muab xa hauv pais xab nis mus los yog nqa mus cev rau tus neeg sab tod kom tsis pub dhau qhov sij hawm teev tseg.

Thaum nyob ntawm qhov kev sab laj temporary relief hearing tus neeg txiav txim saib tag nrho cov ntaub ntawv ntawm ob tog es tau xa tuaj. Cov neeg ntawm ob tog los yog lawv cov kws lij choj kuj yuav tau sij hawm luv luv los mus cav txog qhov lawv xav tau. Lub tsev hais plaub kuj yuav nug cov neeg ntawm ob tog tej nqi lus, tabsis lub tsev hais plaub yeej wb txwm tsis kom teev lus thaum lub sij hawm muaj kev sab laj temporary relief hearing.

Tom qab kev sab laj lub tsev hais plaub yuav hais qhia ib qhov cai tau teev tseg rau ob tog kom yuav tau ua raws kom mus txog thaum qhov kev sib nrauj no tiav tag lawm.

Lub tsev hais plaub muaj ib co ntawv foos kom nug tau qhov kev txiav txim temporary relief:

· Mus hauv www.mncourts.gov (lus Askiv xwb)

· Nias qhov “Get Forms” ntawm qhov menu

· Nias qhov “Divorce/Dissolution”

· Nias qhov “Temporary Relief with Children” los yog “Temporary Relief without Children”

Tus Neeg Lub tsev hais plaub tsa loj soj ntsuam seb qhov zoo rau tus menyuam yog qhov twg (Guardian ad Litem)

Ib tug guardian yog ib tug neeg es tiv thaiv los yog pab lwm tus neeg. “Ad litem” txhais tias “rau qhov kev sib foob” (“for the lawsuit”). Qee rooj plaub lub tsev hais plaub kuv tsa ib tug neeg guardian ad litem los mus soj ntsuam thiab sawv cev rau tus menyuam qhov es zoo rau nws. Tus neeg Guardians ad litem yeej tsis tsa kom muaj rau feem ntau ntawm cov plaub sib hais seb leej twg yog leej txiv raug cai los yog leej twg yog tus es muaj cai txog kev txiav txim siab txog tus menyuam. Thaum lub tsev hais plaub muaj kev txiav txim txog seb leej twg yuav yog tus muaj cai los txiav txiam siab txog tus menyuam, ces ib tug Guardians ad litem yuav tsum yog lub tsev hais plaub tsa kom muaj yog tias lub tsev hais plaub xav tias tus menyuam no yeej raug ntaus raug tsim txom los yog rau tso tseg es tsis muaj neeg saib xyuas.

Tus neeg Guardians ad litem qhia rau lub tsev hais plaub seb qhov twg yog qhov es yuav zoo tshaj rau tus menyuam txog tej yam tias leej twg yuav yog tus muaj kev txiav txim siab rau tus menyuam thiab cov sij hawm es saib xyuas tus menyuam. Lawv mam li mus soj ntsuam xyuas tej no ntawm lawv tuj kheej xwb. Lawv nrog tus menyuam tham, nrog tus niam thiab txiv tham thiab nrog lwm tus neeg es tu tus menyuam tham. Lawv nrog cov neeg xws lis counselors, cov xib fwb, cov neeg ntawm lub tsev neeg thiab cov phooj ywg, thiab cov neeg ua hauj lwm hauv tsev hais plaub thiab cov neeg ua hauj lwm tiv thaiv tus menyuam tham es kaw qhov rooj nti tsis pub leej twg paub.

Lawv sau ib daim ntawv qhia thaum lawv soj ntsuam tag muab rau lub tsev hais plaub hais tias lawv xav kom lub tsev hais plaub yuav tsum tau txiav txim li cas. Lub tsev hais plaub tsis tas yuav ua raws li tus neeg Guardians ad litem hais, tab sis yeej saib daim ntawv qhia no tseem ceeb heev li.

Nws yog ib qho tseem ceeb es yuav tsum koom tes nrog tus neeg Guardians ad litem. Qhov lawv soj ntsuam tau thiab sau qhia kuj yuav pab los yog rhuav koj rooj plaub.

Tus neeg Guardians ad litem kuj yuav ua txoj hauj lwm no rau koj yam pub dawb los yog muaj tus nqi rau koj them. Yog hais tias muaj nqi them, lub tsev hais plaub yuav hais seb leej twg yog tus yuav them. Yog hais tias koj tau kev pab los ntawm MFIP los yog lwm yam kev pab los ntawm tsoom fwv, yog hais tias koj muaj ib tug neeg pab koj hais plaub, los yog koj khwv tau nyiaj tsawg, kuj yuav luv tus nqi rau koj them los yog koj kuj tsis tau them li los kuj muaj thiab. Tej zaum cov neeg uas tau qhov Zam Nqi (Fee Waiver) hauv ntaub ntawv kuj tsis tau them.

Soj Ntsuam txog Custody Evaluation

Yog tias ob tog tsis muaj kev pom zoo txog seb leej twg yuav yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody), lub tsev hais plaub yuav hais kom muaj qhov soj ntsuam txog custody evaluation. Custody evaluation mas sib txawv ntawm lub zos county rau ib lub zos county. Tej lub zos counties kuj muaj qhov kev soj ntsuam no los ntawm lub tsev hais plaub, cov kev pab hauv lub zos county, los yog ntiav ib tug neeg sab nraud los soj ntsuam.

Tus neeg soj ntsuam evaluator yog tshawb nrhiav seb ib tug niam txiv muaj peev xwm saib xyuas thiab tu tus menyuam tau li cas. Tus neeg soj ntsuam evaluator xam phaj ib tug niam txiv zuj zus. Lawv tiv tauj cov phooj ywg thiab tsev neeg, cov xib fwb, cov counselors, cov kws kho mob, thiab lwm cov kws es tau ntsib tsev neeg dua lawm. Tus neeg soj ntsuam evaluator mam li saub ib daim ntawv qhia qhov nws tshawb tau mus rau lub tsev hais plaub thiab mam li tawm tswv qhia txog qhov lawv xav ntawm seb leej twg yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody). Ob tog feem ntau yuav tau los them tus nqi rau tus neeg tshawb nrhiav seb leej twg yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody). Teb lawv cov lus kom ncaj ncees thiab qhia tej yam ntxiv yog tias lawv nug txog.

Kev sib khom haum (Stipulation)

Ua ntu zus ntawm qhov txheej txheem sib nrauj no, ob tog yuav tsum kav tsij sim thiab sib khom kom haum txog rooj plaub no.  Yog tias khub niam txiv kam pom zoo rau txhua yam (los ntawm kev sib tham los yog muaj tus neeg pab (mediation), lawv yeej xa tau ib daim ntawv thiab kos npe rau qhov lawv pom zoo hu ua Stipulation. Lub tsev hais plaub feem ntau yeej kam lees txais ob tog qhov kev pom zoo.  Tiv tauj lub tsev hais plaub tom qab koj xa daim ntawv pom zoo hu ua Stipulation mus seb koj puas yuav tsum kom muaj ib qho kev sab laj (hearing) kom xaus rooj plaub sib nrauj no. Yog koj muaj ib tug menyuam tsis tau muaj 18 xyoo thiab ib lossis ob tog tsis muaj kws lij choj, ces tus kws txiav txim mam li teem ib rooj plaub tuaj hais ua ntej pom zoo li qhov xav tau.

Kev Tshawb Tau (Discovery)

Yog tias ob tog tsis muaj kev pom zoo, rooj plaub yuav tiav mas yuav tsum muaj rooj plaub muaj yeej muaj swb (trial).  Ua ntej muaj rooj plaub muaj yeej muaj swb (trial), nws yog qhov pab tau yog muab tau cov pov thawj thiab cov ntaub ntawv tus neeg sab tod muaj.  Qhov no hu ua discovery.  Discovery feem ntau tsuas nrhiav tau thaum ob tog muaj tus kwj lij choj sawv cev lawv.  Muaj ntau yam kev tshawb tau, muaj xws li:

  • muab kom tau cov lus teev es yog tsa tes cog lus los ntawm ib tog los yog los ntawm ib tug neeg ua pov thawj sab nraum lub tsev hais plaub (hu ua depositions)

  • sau ib cos lus nug rau tus neeg sab tod kom sau ntawv teb es yog tsa tes cog lus tsis pub dhau 30 hnub (hu ua interrogatories)

  • sau ib daim ntawv hais/xaj kom tus neeg sab tod tso cai rau tus kws lij choj saib cov ntaub ntawv tseem ceeb ua ntej rooj plaub hais muaj yeej muaj swb (hu ua requests for production of documents)

Sib tham Ua Ntej Hais Plaug (Pre-Trial Conference)

Yog tias ob tog tsis muaj kev pom zoo rau ib qho dabtsi, lub tsev hais plaub teem rooj plaub mus sib hais kom muaj yeej muaj swb (trial).  Ua ntej rooj plaub mus sib hais kom muaj yeej muaj swb (trial), lub tsev hais plaub kuj yuav teem ib qho kev sib tham hu ua pre-trial conference.  Qhov kev sib tham hu ua A pre-hearing conference:

  • pab ob tog kho haum rooj plaub thiab zam kom tsis txhob tau mus sib hais muaj yeej muaj swb (trial)
  • saib kom paub qho kev tsis muaj kev pom zoo thiab txiav txim seb yuav siv sij hawm ntev npaum cas mus sib hais muaj yeej muaj swb (trial)

Rooj plaub tuaj hais ua ntej rooj plaub sib foob muaj yeej muaj swb yog tuaj tshwm ntsej tshwm muag tsuas yog hais tias ib tog thov kom cia tshwm saum huab cua thiab tus kws txiav txim tso cia. Qee lub sij hawm ob tog kuj sib tham haum muaj kev pom zoo thaum muaj kev sib tham pre-trial conference. Yog lis ntawd, ob tog qhia lub tsev hais plaub txog lawm qhov kev pom zoo “on the record,” txhais tias muab ceev cia. Ob tog los yog lub tsev hais plaub sau cov kev pom zoo rau hauv daim ntawv Stipulation kom xaus qhov kev sib nrauj no. Cov kev pom zoo muab nyeem kaw cia ces yog qhov kawg. Saib kom zoo kom koj nkag siab tag nrho txhua yam ntawm kev pom zoo. 

Yog ob tog sib khom tsis sib haum, rooj plaub no teem kom muaj mus sib hais muaj yeej muaj swb (trial).

Yog ib tog tsis tuaj hais rooj plaub tuaj hais ua ntej rooj plaub sib foob muaj yeej muaj swb tus Kws Txiav Txim Plaub muaj feem muab tus tsis tuaj ntawd ua tus swb thiab hais rooj plaub kom tag. Saib “Cia Li Swb (Default)Default” ntawm Tshooj 3.

Niam Txiv/Daim Ntawv Qhia Txog Nyiaj Txiag

Tsawg kawg, ib lim tiam ua ntej rooj plaub “pre-trial conference,” Niam thiab txiv yuav tsum tau ua thiab xa ib daim ntawv Financial Disclosure Statement qhia txog nyiaj txiag. Daim ntawv no qhia txog koj cov khoom ntiag tug, nuj nqis, thiab nyiaj txiag. Nws kuj qhia rau tus kws txiav txim paub yog hais tias muaj kev sib pom zoo tsis ntev los no lawm. Nws muaj ib co khoom tseem ceeb uas koj yuav tau muab lo nrog daim ntawv qhia txog nyiaj txiag:

  • koj peb daim tw tshev haujlwm them koj tsis ntev los no
     
  • cov ntawv qhia txog cov receipts thiab kev them nuj nqis, yog tias koj muaj lag luam ntawm koj tus kheej (self-employed)
     
  • luam ib daim ntawv ua se es nyuam qhua ua xyoo no ntxiv rau cov W-2, 1099 forms thiab cov ntawv qhia txog nyiaj poob hauj lwm los yog nyiaj them raug mob tom hauj lwm (unemployment or worker’s compensation statements)
     
  • lwm cov ntaub ntawv es qhia kom paub txog lwm cov nyiaj koj khwv tau

Yog tias koj tsis xa daim ntawm qhia txog nyiaj txiag financial affidavit no mus, lub tsev hais plaub yuav teev tus nqi them nyiaj yug tus menyuam (child support) los yog nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) raws li cov ntawv pov thawj tus neeg sab tod muaj.

Koj mus muab tau cov ntaub ntawv hauv tsev hais plaub lub vas sab:

  • Mus rau: www.mncourts.gov
  • Nias rau “Get Forms”
  • Nias rau “Family”
  • Nias rau “Parenting/Financial Disclosure Statement”

Rooj Plaub sib hais muaj yeej muaj swb (The Trial)

Tsawg tsawg rooj plaub ntawm kev sib nrauj mus sib hais muaj yeej muaj swb (trial) vim rau qhov tias feem ntau ntawm cov plaub sib khom haum ntxov.  Ua ntej mus sib hais muaj yeej muaj swb (trial), lub tsev hais plaub muab tsab ntawv hais kom muaj rooj plaub Trial Order. (tej zaum nws hu uas daim Scheduling Order). Qhov no qhia kom paub txog cov vasthib ntawm rooj plaub sib hais muaj yeej muaj swb (trial), yuav siv sij hawm ntev npaum cas, thiab thaum twg koj thiab tus neeg sab tod mam li sib pauv cov duab pov thawj (exhibits). Daim Ntawv Qhia tuaj hais plaub muaj yeej muaj swb kuj qhia koj hais tias thaum twg thiab yuav muab ib cov pov thawj rau tus kws txiav txim li cas.

Saib zoo kom paub hnub twg yog hnub tsis pub dhau (dealines) hauv daim ntawv Trial Order.  
Yog koj tsis ua raws li lawv hais qhia, koj yuav tsis muaj peev xwm muab koj rooj plaub hais tag nrho thaum hais muaj yeej muaj swb (trial). Rooj plaub muaj yeej muaj swb yog hais tshwm ntsej tshwm muag, ob tog yuav tsum tuaj hais rooj plaub muaj yeej muaj swb tshwm ntsej tshwm muag, tsis yog saum huab cua.

Exhibits yog cov khoom koj xav kom lub tsev hais plaub saib thaum sib hais muaj yeej muaj swb (trial).  Koj yuav tsum muab koj cov ntawv los tso ua ke ua ntej yuav hais rooj plaub muaj yeej muaj swb (trial) thiab luam cov qauv rau tug neeg sab tod.  Daim ntawv Trial Orders qhia koj txog hnub vasthib es tsis pub dhau (deadlines) koj yuav tsum tau sib pauv cov khoom exhibits ua pov thawj thiab thaum twg mam li muab cov qauv rau lub tsev hais plaub. Cov khoom exhibits kuj yog tej yam khoom es pab txhawb qhov kev txiav txim koj nug xws lis:

  • tw tshev qhia kom paub txog cov nyiaj koj khwv tau
  • luam cov nqi ntawm daim credit card los yog nyiaj tom bank accounts
  • cov ntaub ntawv keeb kwm los ntawm menyuam lub tsev kawm ntawv los yog cov ntaub ntawv kho mob yav tag los
  • koj qhov nyiaj koj siv txhua lub hlis

Tus neeg foob petitioner pib hais txog nws rooj plaub ua ntej.  Tus neeg foob petitioner qhia nws cov lus tom qab tsa tes cog lus qhia qhov muaj tseeb.  Lawv qhia rau lub tsev hais plaub txog qhov dabtsi lawv xav nug kom tau thiab vim li cas.  Qhov no hu ua testimony.  Qhia kom meej li meej tau thaum koj teev cov lus testimony. Yog tus neeg foob muaj pov thawj, muab qhia tamsim no.

Thaum tus neeg foob petitioner qhia nws sab lus tag lawm, tus neeg raug foob respondent los yog lawv tus kws lij choj kuj nug tau tus neeg foob petitioner ib co lus nug.  Lub sij hawm no tsis tau yog lub sij hawm rau tus neeg raug foob respondent los sib cav los yog los qhia txog nws sab lus.  Tus neeg foob petitioner teb tus neeg raug foob respondent cov lus yam muaj tseeb.  Thaum koj teb cov lus nug, ua lub siab txias txias thiab tswj tus kheej.  Yog koj tsis nkag siab qhov lus nub, nub tus neeg txiav txim koj rov nug dua cov lus nug es siv lwm txoj hauv kev nug.

Yog tus neeg foob petitioner coj ib tug neeg tuaj ua pov thawj, yog lawv thib los hais lus ua tim khawm.  Thaum tus neeg foob petitioner nug tus neeg ua pov thawj ib co lus nug.  Tus neeg ua pov thawj tham tsis tau nrog tus neeg txiav txim ntawm lawv tus kheej.  Thaum thaum tus neeg foob petitioner thiab lawv cov neeg ua pov thawj tham lus tag lawm, tus neeg raug foob respondent los yog lawv tus kws lij choj kuj nug tau neeg ua pov thawj ib co lus nug.

Tom qab tus neeg foob petitioner qhia nws rooj plaub tag lawm, ces yog tus neeg raug foob respondent thib los qhia nws cov lus. Tus neeg raug foob respondent qhia nws zaj lus tom qab tsa tes cog lus qhia qhov muaj tseeb. Lawv qhia rau lub tsev hais plaub txog qhov dabtsi lawv xav nug kom tau thiab vim li cas (testimony). Qhia kom meej li meej tau thaum koj teev cov lus. Yog tus neeg raug foob muaj pov thawj, muab qhia tamsim no. Yog tias tus neeg raug foob respondent tsis muaj kev pom zoo nrog tus neeg foob petitioner cov duab exhibits siv ua pov thawj, lawv qhia rau lub tsev hais plaub vim li cas lawv thiaj ntseeg tias cov lus teev ntawm tus neeg foob petitioner tsis yog lawm.

Thaum tus neeg raug foob respondent qhia nws sab lus tag lawm, tus neeg foob petitioner kuj nug tau lawv ib co lus nug.  Tom qab tus neeg raug foob respondents cov lus teev, tus neeg raug foob cov neeg ua pov thawj los teev lus.  Tus neeg raug foob respondent nug tus neeg ua pov thawj ib co lus nug, thiab tus neeg foob petitioner nug tus neeg ua pov thawj ib co lus nug.

Thaum tag nrho cov lus teev no hais tag lawm, tus neeg foob petitioner thiab tus neeg raug foob respondent los cav tau zaum kawg rau tus neeg txiav txim txog qhov lawv xav kom cov teeb meem ntawm rooj plaub xav kom txiav txim li cas.  Tom qab cav tag lawm, qhov kev hais plaub muaj yeej muaj swb no tiav lawm.

Tus neeg txiav txim kuj yuav qhia txog qhov kev txiav txim siab thaum xaus ntawm qhov kev hais plaub muaj yeej muaj swb (trial) no tiav.  Los yog, nws kuj yuav siv sij hawm los xav txog rooj plaub no thiab mam li txiav txim siab rau lwm lub sij hawm.  Raws txoj cai, tus neeg txiav txim muaj 90 hnub los txiav txim ntawm rooj plaub no.  Thaum tus neeg txiav txim los txiav txim siab zaum kawg, lawv yuav muab daim ntawv nrauj Judgment and Decree thiab xa daim ntawv no mus rau ob tog.  Feem ntau tus neeg txiav txim luam ib daim qauv ntawm qhov kev txiav txim siab no mus rau ob tog.  Qhov kev sib nrauj no xaus thaum lub tsev hais plaub tus neeg teev ntawv muab daim ntawv nrauj zwm cia rau lub tsev hais plaub.  Daim ntawv nrauj Judgment and Decree yog qhov kev txiav txim siab zaum kawg rau rooj plaub no.

Qhia kom paub hnub koj mus hauv tsev hais plaub

Koj coj tus cwj pwm coj li cas hauv lub tsev hais plaub yeej pab tau koj loj heev ntawm koj rooj plaub.

  1. Mus kom txog ntxov.  Ceeb toom qhia rau lub tsev hais plaub tus neeg tuav ntaub ntawv. Yog koj rooj plaub siv Zoom, nkag mus kom ntxov.
  2. Mloog ntsoov.  Npaj pib thaum lawv hu koj.
  3. Tsis txhob coj menyuam mus thaum hais plaub muaj yeej muaj swb.  Menyuam teev tsis tau lus thaum hais plaub muaj yeej muaj swb.  Nrhiav neeg pab zov menyuam thaum koj muaj rooj plaub sab laj.  Yog tias koj coj lawv mus, tus neeg txiav txim yuav tsis pub lawv nkag los hauv lub tsev hais plaub.
  4. Hnav khaub ncaws koj zoo thiab huv si.  Qhov no qhia tau tias koj saib taus lub tsev hais plaub.
  5. Coj tus uts thiab paub cau nrog txhua tus hauv lub tsev hais plaub, txawm tias yog tus neeg tsim txom koj.
  6. Tsis txhob tso dag txhua lub sij hawm hauv lub tsev hais lus.
  7. Tsis txhob hais ib yam dabtsi hauv chav dej los yog nraum qhov chaw sib tos es koj tsis xav kom tus neeg raug foob respondent, los yog tus neeg raug foob tus kws lij choj los yog cov txheeb ze hnov.
  8. Saib kom taus tus neeg txiav txim.  Hais “yes sir” los “yes ma’am” rau tus neeg txiav txim.
  9. Hais lus kom meej.  Teb cov lus nug es yog hais “yes” los yog “no”.   Lub tsev hais plaub yuav tsum tau kaw lus rau txhuas yam tshwm sim hauv lub tsev hais plaub.  Lawv kaw tsis tau lus yog koj co taub hau thaum koj teb.  Tsis txhob noj xis nkoos los yog muab koj txhais tes npog koj lub qhov ncauj.

Tsis Txhob

  • sib cav nrog tus kws txiav txim plaub
  • cuam tshuam tus kws txiav txim plaub
  • sib cav nrog tog tod lossis lawv tus kws lijchoj
  • cuam tshuam tog tod lossis lawv tus kws lijchoj

Tshooj 4: Tom Qab Sib Nrauj tag

Yuav ua cas yog hais tias kuv tsis pom zoo txog qhov kev txiav txim siab?

Koj yeej tawm tsam (appeal) tau tus neeg txiav txim qhov kev txiav txim.  Qhov appeal yog thaum koj nug kom lwm lub tsev hais plaub rov saib dua txog tus neeg txiav txim qhov kev txiav txim.  Lub tsev hais plaub no hu ua Court of Appeals.  Ua kom sai!  Nws muaj cov sij hawm rau koj yuav tsum tau ua es tsis pub dhau caij.  Xa ntawv mus thov tawm tsam (appeal) kuj yog ib qho nyuaj.  Nrog ib tug kws lij choj tham seb puas tsim nyog koj xa ntawv mus thov tawm tsam (appeal).  Yuav tsum muaj tej qho laj thawj xws li tsis raug cai kom thiaj li tawm tsam (appeal) tau tus neeg txiav txim qhov kev txiav txim.  Piv txwv, tus neeg txiav txim tsis ua raws txoj cai li choj.

Kom paub txog cov ntaub ntawv qhia thiab cov ntawv foos kom thiaj li xa tau mus tawm tsam (appeal): 

Kuv hloov puas tau daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree?

Cov kev txiav txim hauv lub tsev hais plaub tau txiav txim yeej muab piav meej rau hauv daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree.  Yog muaj tej yam hloov tom qab daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree, tej yam kev txiav txim yeej hloov tau tom qab sib nrauj tag xws li: 

  • leej twg yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody)
  • cov sij hawm niam txiv saib tus menyuam (parenting time)
  • nyiaj them tu tus menyuam (child support)
  • Nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) (tshwj tsis yog tias koj muaj cai them nyiaj rau tus txij nkawm muab tshem tawm lawm, tsis pub them lawm, los yog muaj kev pom zoo es muab sau ua ntawv cia tias tsis sim hloov qhov nyiaj them rau tus txij nkawm (spousal maintenance) es txiav txim rau koj)

Lwm yam kev txiav txim siab, xws li sib faib khoom vaj khoom tsev (property), tsuas yog hloov tau yog tias muaj:

  • dag (fraud) (muab cov ntaub ntawv cuav)
  • ib qho yuav kev es tshawb fawb tsis pom ua ntej rooj plaub hais muaj yeej muaj swb los yog thaum default hearing
  • ib qho txaum ntawm txoj cai koj muaj ntawm qhov txheej txheem raug cai (piv txwv, koj tau txais daim ntawv Summons and Petition yam tsis raws txoj cai)

Tus nqi hloov koj daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree. 

Yog tias koj xav ua ntaub ntawv tuaj txhim kho kom hloov tej qho hauv koj daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree, koj yuav tau them qhov txhim kho tus nqi yog li ntawm $100. 

Yog koj tau nyiaj tsawg thiab them tsis taus cov nqi, nug tus kws txiav txim plaub kom zam nqi. Daim ntawv Zam Nqi “Fee Waiver” nug kom tus kws txiav txim plaub luv tus nqi lossis tshem tawm kom koj tsis txhob tau them. Muab daim ntawv tawm los es sau kom tiav ntawm lub tsev hais plaub lub vas sab https://www.mncourts.gov/GetForms.aspx?c=19.

Los yog, koj ntaus tau thiab xa daim ntawv zam qho nqi no tau hauv online es yog siv lub tsev hais plaub qhov Guide and File interview.  Pib qhov Guide and File interview:

Yog tias koj twb tau ib qho kev zam tus nqi thaum koj hais rooj plaub sib nrauj lawm, koj xav rov thov dua ib qho kev zam tau yog tias nws twb tau ntev tshaj 1 lub xyoos lawm.

Hloov tus neeg muaj cai txiav txim rau tus menyuam (custody)

Lub tsev hais plaub yeej hloov tau tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam yog tias qhov kev noj nyob ntawm tus menyuam los yog ntawm tus niam txiv hloov lawm, thiab muaj ib qho hais tuaj tshiab los ntawm lub tseb hais plaug kom thiaj li zoo zog rau tus menyuam.  Lub tsev hais plaub tsuas saib tej yam muaj tseeb es tau hloov txij thaum lub tsev hais plaub tau txiav txim zaum tag los no los yog tias tau txiav txim tag lawm tabsis ho muaj qee yam es ho tsis paub txog thaum txiav txim zaum tag los no. Lub tsev hais plaub tsuas hloov tau tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam thaum twg:

  • Ob tog niam txiv pom zoo rau qhov hloov LOS YOG
     
  • Tus niam txiv uas tus menyuam nrog nyob tau cia tus menyuam los “nyob poo” (koom uake) lub tsev ntawm tus niam txiv tod LOSSIS
     
  • Tus menyuam lub tsev es nws nyob tam sim ntawd muaj kev phom sij rau lawv cev qaij daim tawv los yog lawv qhov kev xav hauv lawv lub siab, los yog kev loj hlob, thiab yog hloov tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam yuav ua rau tsis tshua muaj kev phom sij tshaj li yog nws nrog lub tsev es muaj kev phom sij nyob. LOS YOG
     
  • Tus niam txiv es muaj cai tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam nug kom lub tsev hais plaub pub tus menyuam nrog nws khiav mus nyob rau lwm lub lave thiab lub tsev hais plaub tsis kam - tabsis tus niam txiv ntawd cias li khiav mus txawv lav lawm.

Yog yuav hloov tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam, tus niam txiv yuav tsum tau tuaj mus hais rau nram tsev hais plaub.  Tus niam txiv yuav tsum muaj neeg ua pov thawj, muaj daim ntawv sau los ntawv ib tug pov thawj los yog lwm yam ntawv sau kom muaj ib qho laj thawj sab saum no kom thiaj li hloov tau tus neeg tu, tus neeg txiav txim siab rau tus menyuam.

Nco ntsoov:  ib tug niam txiv yuav tsum tau tos 1 xyoos thaum lub sij hawm txiav txim thawj zaug tias tus twg yog tus muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody) rau hauv daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree ua ntej lawv yuav nug kom hloov tau.  Yog tias twb tau ua ntaub ntawv thov txhim kho (motion) kom haum, ib tug niam txiv yuav tsum tau tos 2 xyoos thaum lub tsij hawm qhov ntaub ntawv thov txhim kho (motion) no muaj kev txiav txim rau ua ntej lawv nug tau kev hloov.  Nws tsis tseem ceeb txog qhov ntaub ntawv thov txhim kho (motion) no pub los tsis pub rau.

Tabsis cov sij hawm txwv no tsis muaj feem xyuam yog tias:

  1. Ib tug niam txiv ua tas los ua dua, txhob txwm tsis pub lwm tus niam txiv kom tuaj saib tau tus menyuam, los yog
     
  2. Tus menyuam lub tsev nws nyob tam sim no muaj kev phom sij rau lawv.

Lub tsev hais plaub kuj xav muaj tej yam hloov yog tias tus niam txiv es tus menyuam nrog nyob custodial parent tau tsis kam thiab cuam tshuam txog cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam ntawm lwm tus niam txiv.  Tsis kam thiab cuam tshuam txog cov sij hawm teem yog ib qho lub tsev hais plaub muab los xam thaum txiav txim txog qhov txhim kho txog hloov ntawm qhov seb leej twg yog tus neeg muaj cai txiav txim rau tus menyuam (custody).  Lub tsev hais plaub saib cov laj thawj tias vim li cas thiaj li tsis pub saib tus menyuam.

Hloov qhov nyiaj them yug menyuam (child support)

Ob tug niam txiv ib leeg twg yeej nub tau kom hloov qhov nyiaj them yug tus menyuam (child support) lub sij hawm twg los tau, es yog ua ntawm mus thov txhim kho (motion) kom kho (hloov) nyiaj pab.  Tus neeg txiav txim los yog tus magistrate tsuas kho tau qhov nyiaj them tu tus menyuam (child support order) yog tias muaj tej yam hloov loj “substantial change" ntawm tus menyuam qhov kev pab los yog cov nyiaj ntawm tus niam txiv khwv tau es ua rau qhov nyiaj teev kom yuav tsum tau them no muaj tej qho tsis ncaj ncees.  Lub tsev hais plaub yuav tsis hloov qhov nyiaj hais kom them tu tus menyuam (child support order) tshwj tsis yog tias qhov nyiaj ntawm qhov hloov no nce los yog nqi li ntawm 20% thiab $75.

Nov yog tej yam kuj hloov tau ntawm qhov nyiaj them tu tus menyuam (child support order):

  • ib qho hloov loj ntawm cov nyiaj khwv tau los yog kev yuav tsum tau pab ntawm ob leeg niam txiv.

  • ib qho hloov loj ntawm qhov tus menyuam yuav tsum tau muaj kev pab

  • txais kev pab los ntawm tsoom fwv

  • nqi kuaj mob siab rau tus menyuam

  • tus nqi zov menyuam muaj tshiab lawm los yog hloov lawm

  • Tus menyuam rais los ua ib tug neeg laus lawm

Xav kom paub ntau dua txog nyiaj them pab yug tus menyuam (child support), saib peb phau ntawv Ntsig Txog Nyiaj Yug Tus Menyuam.

Yuav ua cas yog kuv tus txij nkawm yav tag los tsis ua raws li daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree?

6 Lub Hlis Rov Sab Laj Rooj Plaub Dua

Yog tias ib tug niam txiv twg tsis ua raws li daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree, tus niam txiv sab tod kuj nug kom muaj rooj sab laj rov saib dua.  Koj yuav tau nug kom muaj qhov rov qab saib dua thawm thawj 6 lub hlis.  Nws tsis yog cia li muaj rau koj.  Daim ntawv thov kom yuav tsum muaj qhov kev rov qab saib dua no muaj nyob nram qab nrog daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree.  Koj kuj nrhiav tau ib daim ntawv no hauv lub vas sab ntawm lub tsev hais plaub:

  • Mus hauv www.mncourts.gov (lus Askiv xwb) 
  • Nias “Get Forms”
  • Nias “Family”
  • Txav mus rau thiab nias “Six-Month Review Hearing Request Instructions” under Form/Packet Name

Thaum mus ntawm rooj sab laj (hearing), lub tsev hais plaub mam saib ob tog seb nkawd puas ua raws li cov cai nyob hauv daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree txog nyiaj them pab yug tus menyuam (child support), seb leej twg muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam los yog cov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam.  Lub tsev hais plaub hloov tsis tau cov kev txiav txim hauv daim ntawv tabsis muaj peev xwm rau txim rau tus niam txiv vim nws tsis ua raws li daim ntawv txiav txim.

Ntswj yuam Them nyiaj Yug Tus Menyuam (Child Support Enforcement)

Yog tias muaj kev txiav txim kom them nyiaj yug tus menyuam (child support) tabsis ho tsis them, muaj cov kauj ruam tswj qhov kev txiav txim kom them no los ntawm tus neeg muaj cai tau qhov nyiaj no uas yog tus oblige los yog lub zos county qov chaw ua hauj lwm pab kom cov nyiaj them yug tus menyuam kom neeg them (the county child support office).  Ib tug niam txiv kuj ua ntaub ntawv tov kom muaj kev pab nyiaj child support txawm tias lawv tsis tau kev pab los ntawm tsoom fwv.  Lub zos county muaj hauv kev pab kom yuav tsum tau cov nyiaj them yug tus menyuam (child support) no kom tau rau koj:

  • Muab cov nyiaj yug menyuam (child support) no ncaj qha ntawm lawv daim tshev them tom hauj lwm.
  • Coj mus foob hauv tsev hais plaub vim tsis them raws li kev txiav txim.
  • Ceev cov nyiaj se tau rov qab them yug tus menyuam (child support).
  • Tshem daim npav tsav tsheb (professional licenses and driver’s licenses).
  • Tso ib tug neeg lub npe rau cov tsheb los yog lub yam khoom (property).
  • Tsis pub tus niam txiv thov kom tau phau ntawv passport.

Kom tau cov kev tiv tauj rau koj lub zos county lub chaw ua hauj lwm pab kom koj tau nyiaj them yug tus menyuam (county’s child support office), hu rau (651) 431-4400, los yog mus saib hauv Department of Human Services website at https://secure.childsupport.dhs.state.mn.us/mcso/participants/Action/Links/ChildSupportTopics (lus Askiv xwb).

Kom paub ntau dua txog cov ntaub ntawv txog kev pab child support services, nyeem lub xeev daim ntawv qhia tseeb, Explanation of child support (IV-D) and income withholding-only (Non-IV-D) services in Minnesota” ntawm qhov link no https://edocs.dhs.state.mn.us/lfserver/Public/DHS-2973-HMN (lus Askiv xwb). 

Ua ntawv mus foob vim tsis kam ua raws (Bring a Contempt Action)

Yog tias koj tus qub txij nkawm tsis ua raws li daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree, koj kuj ua ntawv mus txhim ko (motions) vim yog “Contempt of Court”.  Contempt yog ib rooj plaub hu ua civil remedy thaum ib tug neeg raug txiav txim kom yuav tsum tau ua tej yam dabtsi, paub txog qhov kev txiav txim, yeej muaj peev xwm ua raws li qhov kev txiav txim, tabsis tsis ua raws li daim ntawv txiav txim.  Nws yeej muaj cov txheej txheem nruj heev rau qhov comtempt motion, vim tias yog tshawb tau tias koj tus qub txij nkawm yeej tsis ua raws (comtempt) thaib tsis ua raws li cov kev txiav txim, lawv yeej raug coj kaw los tau.  Tsis ua raws (contempt) thiab coj mus kaw yuav tsum ua rau tus neeg ntawd ua raws li cov kev txiav txim hauv daim ntawv.  Nws tsis yog siv qhov no li muab nws rau txim vim lawv tsis ua raws li cov kev txiav txim hauv daim ntawv. 

  • Mus hauv  www.mncourts.gov (lus Askiv xwb) 
  • Nias “Get Forms”
  • Nias “Divorce/Dissolution”
  • Txav mus thiab nias “Contempt Motion for Divorce Decree” under Form/Packet Name

Nyeem cov kev cob qhia.  Lawv yuav qhia koj kom koj paub ua daim ntawv thiab cov ntawv mus rau lub tsev hais plaub.

Cov Nuj Nqis Tsis Tau Them

Yog tias koj tus qub txij nkawm muaj kev txiav txim kom nws them cov nuj nqis nws tiv tabsis nws tsis them, cov neeg nws tiv lawv nqi creditor kuj yuam kom koj them cov nqi ntawd yog tias koj yog tus xub thawj es koj npe rau kom txais tau cov nyiaj.  Qhov no yeej ua tau txawm tias hauv daim ntawv nrauj yuav hais li cas.  Yog tias koj tau them, koj kuj nug kom lub tsev hais plaub hais kom koj tus qub txij nkawm yuav tsum tau them koj rov qab.   Lub tsev hais plaub kuj yuav nrhiav teeb meem rau koj qub txij nkawm tias nws tsis ua raws li lub tsev hais plaub tau txiav txiv.

Yuav ua cas yog kuv muaj teeb meem nrog cov sij hawm saib tus menyuam?

Yog tias koj muaj teeb meem txog cov sij hawm koj saib tus menyuam, sim sib tham kom haum nrog koj tus qub txij nkawm.  Yog koj nrog tsis tau nws tham ncaj qha, xav txog qhov mus nrog ib tug counselor los yog ib tug mediator tham ua ntej rov qab mus nram tsev hais plaub.  Koj thiab koj tus qub txij nkawm neb xyaum sib tham txog cov teeb meem thiab sib khom kom haum, ces neb qhov kev phooj ywg sib koom ua niam txiv rau cov menyuam yuav zoo dua.  Yog cov niam txiv phem rov qab mus nram tsev hais plaub txhua zaus lawv muaj ib qho teeb meem, koj yuav xiav sij hawm ntau heev, xiam nyiaj, thiab lub tsev hais plaub yuav meem txom rau neb heev.

Koj yeej mus tau hauv tsev hais plaub koj muaj kev txiav txim hloov los yog teev ib qho sij hawm rau koj saib tus menyuam los yog kom saib tau menyuam yam muaj ib tug neeg nyob ntawd.  Lub tsev hais plaub yeej txiav txim kom muaj mediation ua ntej mus rau hauv lub tsev hais plaub kom thov tau sij hawm saib tus menyuam los yog hloov qhov muaj cai txiav txim rau tus menyuam (custody).  Lub tsev hais plaub saib seb puas muaj cov laj thawj zoo txaus tsis pub cov sij hawm rau saib tus menyuam.  Tsim txom tus menyuam tsis raws cai yog ib qho laj thawj zoo tsis pub cov sij hawm rau saib tus menyuam.

Tsis them nyiaj yug tus menyuam (child support) tsis yog ib qho laj thawj zoo txaus tsis pub sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam.  Lub tsev hais plaub kuj yuav txiav txim muab cov sij hawm kom ntau dua ntxiv rau saib tus menyuam yog lub tsev hais plaub pom tias ib tug niam txiv yeej tsis muaj qab ntxhiab dabtsi yuav txw tsis pub sij hawm saib tus menyuam.

Yuav ua cas yog ib tug niam txiv xav khiav mus nyob txawv lav?

Yog hais tias tus niam txiv es muaj cai cia tus menyuam nrog nyob custodial parent (tus es tus menyuam yeej nrog nyob) xav tawm mus nyob txawv lav, lawv yuav tsum kev tso cai los ntawm tus niam txiv sab tod.  Qhov kev tso cai no yuav tsum yog muab sau rau ib daim ntawv.  Yog hais tias lawv khiav mus yam tsis tau tso cia, nws yuav yog ib qho kev txhaum thiab lawv kuj yuav swb qhov kev muaj cai tau tus tus menyuam.  Yog hais tias lwm tias niam txiv tsis pom zoo qhov es khiav mus nyob txawv lav, ob tug niam txiv no yuav tsum tau mus hais nram tsev hais plaub. 

Tus niam/txiv tus menyuam nrog nyog yuav tsum muaj pov thawj qhia rau tus kws txiav txim hais tias qhov tsiv zoo tshaj rau tus menyuam tshwj tsis yog tias tus niam/txiv menyuam nrog nyob yog ib tug neeg raug ntau/ua phem rau los ntawm tus niam/txiv sab tod. Yog tias muaj sib ntau hauv tsev, tus neeg ua phem ntawd yuav tsum muaj pov thawj los qhia tias yog vim li cas TSIS zoo rau tus menyuam tsiv. Tus kws txiav txim saib ob peb qho, xws li niam txiv kev pom zoo nrog tus menyuam, tus menyuam txoj kev siab xav, thiab seb puas yog txoj kev tsiv yog lub hom phiaj tsis pub tus niam txiv sab tod xyuas tus menyuam. Ces tus kws txiav txim mas li txiav txim seb tus niam/txiv tus menyuam nrog nyob puas yuav tsiv tau. Ntau rooj plaub mas nws nyuaj heev hais kom tus kws txaiv txim tso cai rau ib tug niam txiv tsiv nrog tus menyuam yog hais tias tus niam txiv sab tod txwv tsis kam.

Nyiag Menyuam (Kidnapping)

Cov niam txiv ntawm qhov sib txeeb menyuam (child custody) thiab qhov sij hawm rau niam txiv saib tus menyuam tej thaum lawv cia li ua raws li lawv lub siab xav es yog coj tus menyuam khiav ntawm lwm tus niam txiv.  Coj tus menyuam los yog zais tus menyuam, los yog tsis xa tus menyuam rov qab thaum tus menyuam nrog koj nyob, yeej yog ib qhov kev txhaum cai loj heev.

Lub xeev Minnesota muaj ib tsab cai uas yog ib qho txhaum cai thaum tsis pub lwm tus niam txiv siv lawv txoj cai custodial los yog parental rights.  Nyob ntawm tsab cai nov, koj tsis tas muaj kev txiav txim los ntawm lub tsev hais plaub kom txiav txim rau koj txog qhov muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custoday) los yog cov sij hawm saib tus menyuam.  Yog tias lwm tus niam txiv zais tus menyuam, koj kuj muaj peev xum qhia tau tias txoj cai koj muaj ntawm custodial los yog parental rights raug txwv.  Tsis ua raws li txoj cai li choj kuj yuav raug coj mus kaw ntev li 2 lub xyoos thiab ib hnub, nplua $4000, los yog ob qho tib si.

Yog ib tug niam txiv coj tus menyuam kom tiv thaiv tau tus menyuam no los ntawm qhov kev raug tsim txom yam tsis raug cai, los yog lwm tus niam txiv tau tso cai pom zoo, txoj cai lij choj no yuav tsis raug nws.

Muaj ib tsab cai hu ua Uniform Child Custody Jurisdiction Enforcement Act (UCCJEA) uas txwv tsis pub tus niam txiv mus rau lwm lub xeev kom nws thov tau kev txiav txiav ntawm qhov muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody).  Nyob hauv qab ntawm tsab cai UCCJEA, lub tsev hais plaub ntawm lwm lub xeev muaj daim ntawv cob qhia kom pab lawv txiav txim siab tias lub xeev twg yog lub yuav tsum txiav txim txog qhov muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody).  Cov tsev hais plaub yeej txhaub kom lawv muaj kev sib tham txog cov teeb meem no thiab zam kom tsis txhob muaj kev tsis sib pom zoo ntawm cov xeev sib txawv no.  Feem ntau lub tsev hais plaub ntawm lub xeev es tus menyuam nyuam qhuav nyob ntev tshaj li rau lub hlis dhau los muaj cai txiav txim txog qhov tus niam txiv twg muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody).  Yog ib lub tsev hais plaub twg hauv ib lub xeev twb muaj kev txiav txim rau qhov muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody).  Cov cai ntawm UCCJEA tiv thaiv lub tsev hais plaub ntawm lwm lub xeev tsis pub kom lawv hloov qhov tus niam txiv twg muaj cai txiav txim siab rau tus menyuam (custody), tshwj tsis yog tis lub tsev hais plaub xub thawj tsis lees sawv cev rau los yog tsis muaj kev sib tiv tauj txaus nrog tus menyuam thiab ob tog niam txiv.

Yog koj tus menyuam raug coj mus, los yog lwm tus niam txiv tsis kam xa tau menyuam rov qab tom qab nws lub caij nws saib tus menyuam tag, tiv tauj tub ceev xwm los yog tus kws lij choj tam sim ntawd.

Kuv yuav hloov cov vaj tse rau lwm tus npe li cas?

Cov Khoom Vaj tse thiab Av (Real Property (Real Estate))

Yog lub tsev hais plaub muab ib tug txij nkawm ua tus tswv rau lub tsev los yog lub lub tsev thiav cov av, daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree yeej piav meej meej tias yuav tsum hloov npe li cas. Ntau zaus, daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree hais kom tus txij nkawm sab tod yuav tsum tau kos npe rau daim ntawv yuav tsev hu ua Quit Claim Deed. 

Qhov Quit Claim Deed hloov koj qhov kev muaj cai rau lub tsev thiab daim av rau tus txij nkawm es tau qhov khoom (property). Qhov A Quit Claim Deed thiab daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree muab ceev cia hauv lub chaw ceev cov ntaub ntawv yuav vaj tse hauv lub zos County Recorder or Registrar of Titles. Yog lub tsev (property) yog ib tsev tau cuv npe (hu ua Torrens), koj kuj yuav tsum kom tus tswv luam ib daim qauv ntawm daim ntawv yuav tsev duplicate certificate of title. Qhov A Quit Claim Deed thiab daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree yog "memorialized" los ntawm Registrar of Titles thiab yuav ua dua ib daim ntawm yuav tsev (title) tshiab. Yog tias qhov A Quit Claim Deed tsis tau kos npe thiab tsis muab, mus tham nrog ib tug kws lij choj thiab/los yog lub chaw ceev cov ntaub ntawv County Recorder or Registrar of Titles kom paub tias yuav ua li cas.

Qee lub sij hawm, daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree hais tias koj tsis tas muaj qhov Quit Claim Deed thiab daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree nkaus xwb los yeej hloov tau npe rau daim ntawv yauv tsev lawm. Muaj peb yam yuav tsum tshwm sim ua ntej yog yuav hloov ib daim “title” tom qab sib nrauj: koj yuav tsum muaj povthawj hais tias ob tog sib nrauj tag lawm, koj yuav tsum muaj povthawj hais tias lub vaj tse muab rau tus neeg yog, thiab koj yuav tsum qhia tus kws txiav txim plaub yog ib tog hloov lawv lub npe. Siv tau daim ntawv Summary Real Estate Disposition Judgement (SREDJ) es txhob siv daim Quit Claim Deed los mus hloov daim “title” ntawm lub vaj tse rau tus txij nkawm ua tau lub vaj tse. Thaum tus kws txiav txim plaub tso cia siv daim ntawv SREDJ hauv rooj plaub sib nrauj ces yuav tsum muab daim ntawv coj mus cia rau hauv County Recorder lossis hauv Register of Titles. 

Lub tus txij nkawm kuj yuav kom muaj ib qho lien los yog lub tsev kom faib ntawm tus seb raug li cas.  Lien yog ib qho muaj feem xyuam rau ntawm ib qhov khoom (property).  Tus txij nkawm es tau lub tsev thiab cov av tiv tus txij nkawm sab tod qhov nyiaj es nws muaj feem xyuam (lien) rau lub tsev.  Daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree feem ntau teev lub caij nyoog tias thaum twg yuav tsum tau them.  Yog tias qhov lien no tsis them thaum lub caij nyoog los txog, tus txij nkawm es lwm tus tiv nws nyiaj kuj nug tau kom lub tsev hais plaub txiav txim kom lwm tus txwj nkawm yuav tsum tau them qhov lien, los yog hloov qhov kev faib cov khoom (property) hauv daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree.  Hais txog ntawm cov vaj tse, tus neeg tuav qhov tsev kuj yuav poob rau foreclose.

Cov khoom ntawm ntiag tug (personal property)
Yog txiav txim muab cov khoom ntawm ntiag tug rau koj (personal property) es tsis nyob ntawm koj, koj tus qub txij nkawm yuav tsum tau xa tuaj los yog pub koj mus nqa.  Cov khoom ntawm ntiag tug rau koj (personal property) xws li nyiaj txiag hauv bank account, cov khoom vaj khoom tsev thiab rooj tog zaum, los yog lub tsheb.

Nyob rau qee rooj, daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree yeej hais meej tias cov khoom (property) yuav sib hloov li cas, los yog teev qhov sij hawm (xws li 30 hnub) koj hloov kom tiav.  Yog daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree tsis hais kom meej, khub txij nkawm mam li teem caij kom nkawd ua tiav.  Tus txiv nkawm es tau txiav txim tias nws yuav tsum tau muab cov khoom (property) rau lwm tus txij nkawm yuav tsum tau cia nws tuaj nqa cov khoom (property) kom raws sij hawm tau teem tseg tom qab Daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree muab zwm cia.  Yuav tsum yog kom lub sij hawm zoo rau ob leeg thaum tuaj nqa cov khoom.  Yog tias koj ntshai koj tus qub txij nkawm, koj kuj nug kom tau tus tub ceev xwm hauv koj lub zos pab koj nqa koj cov khoom personal property. Tej zaum tub ceev xwm yuav tsis pab yog hais tias daim ntawv Judgment thiab Decree tsis yuam kom lawv ua li ntawm.

Daim ntawv title rau lub tsheb los yog lub tsev mobile home kuj yuav yog ob leeg lub npe los yog lub npe ntawm tus txij nkawm es tsis tau cov khoom no (property).  Yog zoo li no, daim ntawv title rau lub tsheb yuav tsum tau kos npe muab rau tus txij nkawm es txiav txim tau qhov khoom property no.

Yog tias koj tus qub txij nkawm tsis kam muab qhov khoom (property) rau koj, koj kuj nug tau kom lub tsev hais plaub hais kom tus tub ceev xwm pab koj muab koj tau cov khoom (property).  Lub tsev hais plaub kuj qhia tau lub bank kom muab cov nyiaj hauv lub bank account es txiav txim muab rau koj.  Nws kuj hais kom tau lub xeev kom hloov cov ntawv yuav tsheb (title) ntawm lub tsheb los yog lub tsev mobile home rau koj.

Qee zaus lub chaw Department of Motor Vehicles muab daim ntawv tsheb (title) tshiab rau koj yog koj muab daim ntawv txiav txim thiab daim ntawv nrauj Judgment and Decree rau lawv saib tias lub tsheb yeej muab rau koj lawm.  Daim ntawv txiav txim no yuav tsum muaj lub tsheb tus lej cim V.I.N. number nyob hauv.

Ib tug txij nkawm twg es tsis kam muab nws khoom ntawm ntiag tug (personal property) rau nws kuj mus foob tau hauv lub tsev hais plaub Conciliation (Small Claims) Court kom tau cov nyiaj (damages) ntau li $15,000.  Qhov nqi xa ntawv mus hais plaub mas tsis kim thiab ob tog yeej hais tau lus sawv cev rau nkawd tus kheej es tsis tas muaj kws lij choj.

Yog xav paub ntau dua txog lub tsev hais plaub Conciliation Court, nkag mus hauv:

https://www.lawhelpmn.org/hm/qhov-chaw-qhia-yus-pab-yus-tus-kheej/money-debt-taxes/cov-plaub-neeg-sib-foob-neeg-sau-nyiaj